Ežeras, liaudies manymu, yra deivių būstas, ten gyvena vadinamosios ežerų deivės, kurios yra žuvų valdovės ir leidžia jas gaudyti tik savo mylimiesiems asmenims. Kai tiktai neturintis jų malonės žmogus tinklą užmeta, tuojau jos visas žuvis suvaro į dideliausią olą, esančią dugne, ir uždaro.

Yra toks pasakojimas apie ežerėlį, vardu Katežeris, esantį netoli Kražių, kad seniau tenai nebūdavę galima pagauti nė vienos žuvies. Tik šit vienas žmogus, išsinuomojęs tą ežerėlį, pasinėrė po vandeniu, atrakino olą ir spyną įsikandęs išnešė į viršų. Nuo to laiko Katežery pradėjo būti daug žuvies…

(Kai milžinai gyveno: Padavimai apie miestus, ežerus, kalnus, akmenis, Vilnius, 1983)

Katežerio pavadinimo kilmė

Vieną kartą turtingas žmogus – ponas, pasikinkęs bričkelę, 4 arklius, išvyko pasivažinėti. Važiavo jisai per mišką, grįždamas girdi – kažkas kniaukia. Jam pasidarė įdomu. Kitą dieną vėl išvažiuoja pasivažinėti tuo pačiu keliu ir vėl girdi – kažkas kniaukia. Nuo to ir kilo ežero pavadinimas – Kačių ežeras, arba Katežeris.

(Pasakojo Teresė Pocienė)