Į Kelmės rajono teritoriją patenka Tytuvėnų, Kurtuvėnų, Varnių, Dubysos regioniniai parkai ir devyni draustiniai, nepriklausantys šiems parkams – tai Kražantės hidrogeofizinis, Paginskių, Pakėvio telmologiniai, Kražių Medžiokalnio botaninis, Šilkalnių geomorfologinis, Ventos ištakų hidrografinis, Gomertos, Girgždutės, Šatrijos kraštovaizdžio draustiniai.

 

TYTUVĖNŲ REGIONINIS PARKAS

Tytuvėnų regioninis parkas

Apie parką

Tytuvėnų regioninis parkas įkurtas 1992 m. siekiant išsaugoti kalvotą, pelkėtą, ežeringą apylinkių kraštovaizdį, senovinius Šiluvos ir Tytuvėnų urbanistinius paminklus, savitą gamtą bei kultūros paveldo vertybes. Regioninio parko teritorija išsidėsčiusi Kelmės, Raseinių ir Radviliškio rajonų sandūroje. Plotas – 18 159 ha, iš kurių 45,4 % sudaro miškai, 10,7 % – pelkynai, 1,9 % – vandens telkiniai ir 42 % – kitos naudmenos. Beveik 60 % parko teritorijos užima draustiniai: teritorijos, kuriose apsaugos režimas yra sugriežtintas. Sunkiai įžengiamiems, pelkėtiems miškams apsaugoti įsteigtas Užpelkių gamtinis rezervatas.

Dviračių trasa

Aplink Giliaus ir Bridvaišio ežerus nutiesta 13,5 km ilgio dviračių trasa, kuria važiuojant galima pamatyti gražiausius apylinkių kraštovaizdžius, susipažinti su įdomiais lankomais objektais, apylinkes apžvelgti nuo bokšto. Aplink Giliaus ežerą įrengtas pažintinis takas, keliaujantiems atveriantis savitą paežerių gamtą. Ypač daug lankytojų sulaukia Tytuvėnų bažnyčios vienuolyno ansamblis ir Šiluva – Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta.

Kraštovaizdis

Unikalus kraštovaizdis, gaivus ežerų vanduo bei apylinkių istoriją menantys kultūros objektai sudomins tiek aktyvaus, tiek pasyvaus poilsio mėgėjus. Skaidrus ežerų vanduo, kur galima vėją gaudyti burlente, paplaukioti valtimis ar vandens dviračiais ar, nutaikius dienelę, ramiai pažvejoti. Po apylinkes pasižvalgyti galima ir pėsčiomis, ir dviračiais, ir automobiliu.

Maršrutai ir ekskursijos

Tytuvėnų regioninio parko direkcija lankytojams rekomenduoja įvairias pažintines ekskursijas, teikia gido paslaugas:

1. Tytuvėnų dviračių trasa. Jos ilgis 13,5 km. Trasos ilgis aplink Giliaus ežerą 5 km, o aplink Bridvaišį 6,5 km. Tytuvėnų miesto gatvėmis trasa vingiuoja apie 2 km. Keliaujant galima susipažinti su svarbiausiais Tytuvėnų krašto kultūros ir gamtos objektais bei pasigrožėti vaizdingomis krašto apylinkėmis.

2. Giliaus ežero pažintinis takas. Su Giliaus ežeru ir pakrantėmis susipažinsite keliaudami 3,3 km ilgio pažintiniu taku. Trumpo poilsio pakvies įrengti Giliaus ežero pliažai ir atokvėpio vietos. Keliaujant pažintiniu taku plačiau susipažinti su ežero gyvūnijos ir augalijos įvairove padės informaciniai stendai. Nuo apžvalgos bokštelio atsiveria vaizdas į ežerą bei unikalią „kabančią“ pelkę.

3. Susipažinimo su parku maršrutas. Kelias vingiuoja pro Tytuvėnų ir Šiluvos miestelius, siekia senąsias Roglaičių kaimo kapines, Akmenės bei Rinkšelių akmenis, buvusią Pašakarnio dvaro sodybą ir pro Kokmaniškės kalną sugrįžta atgal į Tytuvėnų miestelį. Bendras trasos ilgis – 28 km. Tai puiki galimybė susipažinti su miesteliais, apylinkių kraštovaizdžiu. Pakilę ant Kokmaniškės kalno ir užkopę į apžvalgos bokštą, galėsite pasigėrėti apylinkių vaizdais.

4. Maršrutas automobiliais ir pėsčiomis po Tytuvėnų miestelį ir jo apylinkes (tiems, kas nori greitai ir daug pamatyti). Keliaudami šiuo maršrutu, kuris trunka apie 2 valandas, trumpai susipažinsite su Giliaus ežero pažintiniame take esančiomis gamtos vertybėmis, Apušio ežeru, Miško muziejumi, Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansambliu, pasigrožėsite Tytuvėnų apylinkėmis nuo 15 m aukščio apžvalgos bokšto, užlipsite ant Bridvaišio piliakalnio.

5. Miško muziejus. Čia įrengtos ekspozijos lankytojus supažindina su šio krašto fauna, liaudies meistrų kūryba, regioninio parko reljefu.

6. Paukščių stebėjimas. Rudenį buvusiuose durpynuose ir gretimuose laukuose susirenka tūkstančiai gervių. Vakare jos skrenda į atviras vietas durpynuose. Tai pats geriausias laikas pasigrožėti šiais paukščiais.

Kontaktai:

Tytuvėnų regioninio parko direkcija

Taikos g. 6, Tytuvėnai

LT-86477 Kelmės r.

Tel./faks. (8 427) 59 031

Tel. (8 427) 59 030

El. paštas tytuvenurp@trp.lt

Internetinė svetainė www.trp.lt

 

 

DUBYSOS REGIONINIS PARKAS

Dubysos regioninis parkas

Apie parką

Dubysa – viena vaizdingiausių Lietuvos upių, 14-a pagal ilgį (138,9 km). Parko teritorija upė vingiuoja 65 km. Parko teritorija priskiriama Raseinių ir Kelmės rajonams. Visą parko plotą sudaro draustiniai, net du iš jų – Lyduvėnų ir Betygalos – saugo kraštovaizdį. Geriausias būdas išvysti parką – plaukti baidare ar valtele nuo Maironių kaimo (65 km maršrutas, 1–2 d. žygis) bei atvykus į Lyduvėnus, Betygalą, pakeliauti pėsčiomis po apylinkes. Turistai mašina parko įžymybes aplankytų per dieną, bet išsamesnį vaizdą apie saugomas gamtos ir kultūros vertybes galima susidaryti tik žygiuose su patyrusiais parko direkcijos specialistais.

Vandens turizmas

Dubysa – viena gražiausių Lietuvos upių bei populiariausių vandens turizmo trasų. Dubysos upė Dubysos regioninio parko teritorijoje vingiuoja 65 km. Dubysos vandens turizmo trasa (ilgis – 35 km).

Vaizdingas stačiašlaitis Dubysos senslėnis, pakrantėse rymantys piliakalniai, natūralios salpinės pievos, šlaitais srūvančių intakų gurgenimas, apsistoti tinkamos stovyklavietės ir kaimo turizmo sodybos sukuria poilsiui tinkamą atmosferą. Dubysos slėnis yra vienas iš raiškingiausių ir vaizdingiausių upės erozinio slėnio pavyzdžių Lietuvoje. Vidutinio sraunumo, duburiuota upė tinka bičiulių žygiams ir šeimyniniam turizmui.

Įrengtos stovyklavietė ir poilsiavietės su pavėsinėmis, laužavietėmis, gėlu vandeniu ir kt. infrastruktūra, trasoje pastatytos informacinės rodyklės. Trasoje esančiose stovyklavietėse ir poilsiavietėse patogu pradėti ar baigti kelionę upe: lėkšti Dubysos krantai, geras privažiavimas, yra automobilių stovėjimo aikštelės. Vandens turistams stovyklavietes nurodo specialūs ženklai.

Kontaktai:

Dubysos regioninio parko direkcija

Dominikonų g. 2A, LT-60169 Raseiniai

Tel. / faks. (8 428) 70 330

El. paštas dubysosrp@raseiniai.lt

Internetinė svetainė http://www.raseiniai.lt/index.php?101895890

 

 

KURTUVĖNŲ REGIONINIS PARKAS

Kurtuvėnų regioninis parkas

Apie parką

Kurtuvėnų regioninis parkas plyti Rytų Žemaičių aukštumos pakraštyje, Ventos ir Dubysos upių takoskyroje, Šiaulių ir Kelmės rajonuose. Šiaurės pietų kryptimi driekiasi trys mišku apaugę kalvagūbriai, atskirti kloniais ir ežerų duburiais. Reljefo išraiškingumą paįvairina termokarstinės duobės, ozai, žemyninės kopos, stačiašlaitės kalvos, raguvynai, kanjoniniai kloniai. Vertingiausi gamtiniai kompleksai saugomi 17-oje draustinių.

Kultūros ir gamtos vertybės

Svarbiausios gamtos vertybės: Šaukėnų–Kurtuvėnų miškų masyvas, Pageluvio ežerynas (10 ežerų), vaizdingas Dubysos slėnis, Ilgos pelkynai. Vakarinėje parko dalyje trykšta didžiausi Lietuvoje Svilės šaltiniai – 1,8 ha plote „verda“ daugiau kaip šimtas įvairaus dydžio „akių“.

Svarbiausios kultūros paveldo vertybės: Dubysos–Ventos perkaso hidrosistema, Dengtilčio ir Mirskiškės vandens malūnai, Kurtuvėnų, Bubių, Gelučių, Žadvainių dvarų sodybos, barokinė Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia, V. Pūtvio-Putvinskio memorialinė sodyba Šilo Pavėžupyje, Vainagių, Galvydiškės, Gaidžiapilio, Kurtuvėnų, Bakausių piliakalniai.

Galimybės poilsiauti. Kurtuvėnų regioniniame parke poilsiui skirtos 7 rekreacinės zonos: Bubių, Geluvos, Bijotės, Padubysių, Pašvinio, Šonos ir Vėžežerio. Populiariausi yra Geluvos ir Bijotės ežerų paplūdimiai. Gražiausias regioninio parko lankytinas vietas galima apžiūrėti keliaujant parko schemoje pažymėta dviračių-autoturizmo trasa.

Dviračių takas (17 km) nutiestas nuo Šiaulių iki Kurtuvėnų. Kurtuvėnuose dviračius galima išsinuomoti. Pėstiesiems įrengtas pažintinis takas (4,5 km) aplink Juodlės ežerą.

Jautmalkės kaime pagal senąsias žemaičių tradicijas atstatomoje sodyboje įsikūręs Jautmalkės gamtos centras. Jame rengiamos edukacinės-pažintinės programos moksleiviams apie krašto papročius, amatus, gamtą.

Parko svečiai gali apsistoti buvusioje Kurtuvėnų dvaro sodyboje įrengtoje stovyklavietėje, kaimo turizmo sodybose, poilsiavietėse.

Kontaktai:

Kurtuvėnų regioninio parko direkcija

Parko g. 2, Kurtuvėnai

LT-80223 Šiaulių r.

Tel. (8 41) 37 0333, faks. (8 41) 37 0336

El. paštas info@kurtuva.lt

Svetainė www.kurtuva.lt

 

 

VARNIŲ REGIONINIS PARKAS

Varnių regioninis parkas

Apie parką 

Įsteigtas 1992 m. Regioninio parko teritorija užima 33 508 ha plotą, buferinės apsaugos zona – 16 881 ha. Parko teritorija priskiriama Telšių, Šilalės ir Kelmės rajonams.

Gamtos vertybės

Didžiausias natūralus Žemaitijos ežeras – Lūkstas, garsėjantis gintaru. Parko teritorijoje prasideda didžiosios Žemaitijos upės: Minija, Virvytė, Venta, Kražantė, Akmena. Varnių regioninio parko kraštovaizdžio savitumą lemia unikalūs ežerai, daugybė pelkių, pasižyminčių gausia biologine įvairove bei ledynmečių paliktos keiminių plokščiakalvių „kepurės“, nuo kurių atsiskleidžia Žemaitijos kraštovaizdžio grožis, saviti ir unikalūs Varnių ir Luokės urbanistiniai kompleksai.

Ypatingu raiškumu pasižymi Šatrijos moreninis masyvas. Šatrijos kalnas (apsilankę čia gali pajusti jau nebe kalvų, o kalnų įspūdį!) iš aplinkos išsiskiria didžiausiu Lietuvoje santykiniu aukščiu. Sakoma, jog Šatrija – kiekvienam lietuviui iškiliausias kalnas.

Archeologų manymu, kalvos viršuje yra stovėjusi medinė pilis, o pašlaitėje žmonės gyveno jau nuo II a. prieš Kristų. Manoma, kad čia buvo vienas svarbiausių senojo lietuvių tikėjimo centrų, sunaikintų įvedus Žemaitijoje krikščionybę. Nuo Šatrijos matai neaprėpiamai plačią ir šviesią kalvotą žemę – net plika akimi įžiūrimas už 35 km stūksantis Medvėgalis, kiek arčiau esantys kiti Žemaitijos milžinai: Girgždūtė, Moteraitis, Sprūdė. Taip pat matyti Luokė, Viekšnaliai, Upyna, Gaulėnai, Užventis, baltumu šviečiantys Telšių katedros, buvusios Varnių kunigų seminarijos bokštai. Sietuvos kūlgrinda (slaptas akmenų kelias po vandeniu) greičiausiai įrengta žemaičių ir kuršių kovų su Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinais laikotarpiu: XIII–XIV a. kūlgrindos buvo įrengiamos įvairiais proistorės laikotarpiais prie svarbiausių krašto piliakalnių, alkakalnių ir senųjų gyvenviečių. Anot archeologo L. Kšivickio, Sietuvos kūlgrinda – viena iš slapto kelio, jungusio Medvėgalio, Paršpilio ir Šiuraičių pilių įgulas, atkarpų.

Kontaktai:

Varnių regioninio parko direkcija

Ožtakių kaimas, Varnių seniūnija, Telšių r.

Tel./faks. (8 444) 47 415

El. paštas varniu-rp@takas.lt

Internetinė svetainė www.varniuparkas.lt