Kražių žemė pirmą kartą paminėta Mindaugo dokumente 1253 m. kaip Crase. Kražių miestelis išsidėstęs abipus Kražantės upės, senoji miestelio dalis saugoma kaip urbanistikos kultūros vertybė. Kražių vienuolynai, bažnyčios jau nuo seniausių laikų turėjo ypatingą reikšmę ne tik Žemaitijos, bet ir visos Lietuvos kultūriniam bei dvasiniam gyvenimui.

XXI amžiaus Kražių istoriją kuria tradicija tapęs Kražių festivalis, stovyklos, kūrėjų rezidencijos, plenerai. Visą vasarą čia šurmuliuoja įvairūs menininkai – dainininkai, kompozitoriai, fotografai, dailininkai, meno mylėtojai bei kiti įdomūs žmonės. Kražių miestelis kaip magnetinė jėga traukia į save įdomias ir garsias asmenybes bei visus, prie savo šaknų sugrįžtančius kražiškius.

Kražiai – retas tokio dydžio Lietuvos miestelis, kuris turi ką branginti, dėl ko džiaugtis ir kuo didžiuotis. Miestelis išsiskiria turtinga savo gyvavimo istorija, kultūrinio gyvenimo aktyvumu ir išlikusiais kultūros paveldo objektais.

 

Kražių miestelyje kviečiame aplankyti:

 

 

KRAŽIŲ KOLEGIJA

Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras

Vienas svarbiausių istorinių paminklų Kražiuose – išlikęs buvusios jėzuitų kolegijos pastatas (XVII a. pradžia). Tai dalis kažkada Kražiuose buvusio didžiulio jėzuitų pastatų komplekso. Vienuoliai jėzuitai Kražiuose įsikūrė 1608 m. 1614 m. J. K. Chodkevičius jiems užrašė 7 kaimus, o 1615 m. Mikalojus Kristupas Radvila dovanojo žemės sklypą su nebaigta statyti pilimi. Jėzuitai pilį pertvarkė ir 1616 m. įkūrė Kražių kolegiją, svarbiausią Žemaitijos švietimo ir religinio gyvenimo centrą. Maždaug 4 ha plote buvo pastatyti net 22 įvairios paskirties pastatai: vienuolyno – kolegijos pastatas (3 korpusai), bažnyčia, mokykla, ūkiniai pastatai, mūrinis malūnas, alaus darykla ir kt. Bažnyčia, kurios dabar išlikę tik pamatų akmenys, buvo puošniausia to meto Žemaitijos šventovė. Joje buvo 12 altorių, kuriuose kabėjo puikūs tapybos darbai, o centriniame altoriuje kabėjo Leonardo Da Vinči paveikslas. Bažnyčia koridoriumi jungėsi su pietiniu korpusu (dabar išlikusiu kolegijos pastatu). 1773 m. jėzuitams išsikėlus iš Kražių, pastatai buvo apleisti, pergyveno daug šeimininkų. Daugumą jų vienas iš savininkų A. Pšeciševskis nugriovė, o pietinį korpusą išnuomojo gyventojams ir įstaigoms. Vėliau šis pastatas atiteko kitiems savininkams.

2000 m. Kelmės rajono savivaldybė jį išpirko ir čia buvo pradėti renovavimo darbai, kurie baigti 2008 m. Dabar čia įsikūręs Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras.

Adresas: Kolegijos g. 5, Kražiai, Kelmės r.

 

Kražių buvusios jėzuitų kolegijos komplekso 3D rekonstrukcija:

https://www.youtube.com/watch?v=gPJBkEDWJL4

 

 

KRAŽIŲ ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS NEKALTOJO PRASIDĖJIMO BAŽNYČIA

(buvusi benediktinių vienuolyno bažnyčia)

Dabar iš viso vienuolyno ansamblio išlikusi tik mūrinė bažnyčia, šventoriaus tvora ir dešinėje šventoriaus pusėje stovinti XIX a. I-oje pusėje pastatyta Šv. Roko koplyčia.

Vienuolės benediktinės Kražiuose įsikūrė 1639 m. Joms dovanotame žemės sklype buvo pastatyti vienuolynas ir bažnyčia. Pasenus mediniams vienuolyno pastatams, 1757 – 1763 m. buvo pastatyta mūro bažnyčia. Ją suprojektavo buvęs Kražių jėzuitų kolegijos ir Vilniaus universiteto profesorius jėzuitas, matematikas, architektas Tomas Žebrauskas. Bažnyčiai buvo suteiktas Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo titulas.

1891 m. Rusijos caras, siekiant sumažinti katalikiškų vienuolynų ir bažnyčių skaičių, davė įsakymą uždaryti Kražių benediktinių vienuolyną, jo bažnyčią ir kapines, o seseris perkelti į Kauno to paties pavadinimo vienuolyną. Kražių gyventojai kreipėsi į visas instancijas prašydami neuždaryti vienuolyno bažnyčios. Į tai nebuvo atsižvelgta. 1893 m. vienuolės prievarta išvežtos į Kauną. Apie tai sužinoję žmonės pradėjo rinktis ir budėti dieną ir naktį pasiryžę neleisti uždaryti bažnyčios. 1893 m. lapkričio 22 – 23 d. tarp taikių vietos gyventojų ir caro valdininkų bei kazokų įvyko kruvinas susirėmimas. Jo metu žuvo 9 žmonės, apie 54 buvo sužeista. 1894 m. vyko kražiškių teismas. Buvo apkaltintas 71 žmogus. Šis įvykis plačiai nuskambėjo visame pasaulyje, visuomenė pasipiktino caro vykdyta politika ir jo valdininkų žiaurumu. Šis įvykis buvo pavadintas Kražių skerdynėmis ir tapo simboliu, ginant katalikų tikėjimą ir lietuvybę ateinančioms kartoms. Nepaisant šio žmonių pasipriešinimo bažnyčia ir vienuolynas buvo uždaryti iki pat 1908 m. 1910 m. parapijiečiams leista šia bažnyčia naudotis kaip parapine.

Šiuo metu bažnyčia yra veikianti. Atvykę turistai gali apžiūrėti dvibokštę, vėlyvojo barokinio stiliaus bažnyčią, dominuojančią miestelio panoramoje. Viduje vis dar tebestovi suolas menantis kraupias Kražių skerdynes. Pasakojama, kad prie jo kazokai buvo pririšę savo arklius. Bažnyčios interjere dominuoja centrinis barokinis altorius. Taip pat čia galima išvysti vienus didžiausių Žemaitijoje vargonus.

Adresas: M. K. Sarbievijaus g. 38, Kražiai, Kelmės r.

 

 

 

VYTAUTO KALNAS

Vytauto kalnas įsiterpęs tarp Kražantės, Dausyno ežero ir  Medžiokalnio. Istorikai ir archeologai teigia, jog čia, šio kalno papėdėje, buvusi sena gyvenvietė, čia gyvavusi dar prieš 4000 metų. O XII a. šiame kalne galėjusi stovėti karinė tvirtovė.

Daugelis įrodinėja, kad Vytauto kalnas buvęs labai patogus vietos gyventojams čia įkurti alką – pagonių kulto vietą, kurioje buvęs pastatytas aukuras, o jame kūrenosi šventoji ugnis. Vytauto kalne žmonės dievams ir protėviams aukodavę aukas, čia veikusios ir pagoniškos kapinės. Neatsitiktinai būtent šiame kalne Didysis kunigaikštis Vytautas liepęs pastatyti vieną pirmųjų krikščioniškų šventyklų Žemaitijoje.  Šiandien įrodyta, kad pirmosios  tokios bažnyčios buvo statomos alkvietėse. Todėl ir Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia iškilo ant tos pačios, kražiškiams šventos vietos (1416 m.). Minėta šventovė buvo  net penkis kartus atstatoma, nes dažni gaisrai jas sunaikindavo. Tačiau po 1941 m. birželio 25 – osios gaisro bažnyčia atstatyta nebuvo.

Šiandien visi, norintys apžvelgti Kražius, kopia 50 akmeninių pakopų laiptais į Vytauto kalną. Čia, archaiškiausiame archeologijos paminkle, tebestovi dar iš griūvančios jėzuitų bažnyčios sienų plytų apie 1852 m. statyta mūrinė varpinė.

Adresas: Kražiai, Kelmės r.

 

Kražių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios 3D rekonstrukcija:

https://www.youtube.com/watch?v=SRBYniQtUpw

 

 

MEDŽIOKALNIS

Medžiokalnis – tai kalva, apaugusi lapuočių mišku, kuriame vyrauja ąžuolai. Medžiokalnio miškas – 900 m. ilgio ir 550 m. pločio, šlaitai statoki – iki 12 – 15 m. Medžiokalnio botaninis draustinis užima 79 ha plotą.   Čia auga 335 augalų rūšys, iš kurių 12 rūšių yra saugoma. Botaniniu draustiniu ši kalva buvo paskelbta nuo 1960 m.

Medžiokalnis apipintas legendomis bei pasakojimais, pasiekusiais mūsų dienas. Menamas šventasis ąžuolas – iš po kurio šaknų tryškęs šventas vanduo, netoli jo kūrenosi šventoji ugnis ir stovėjusi deivės Medeinės statula. Anot tautosakininko L. Jucevičiaus, rašiusio 1874 m., iš kalno ėję požemiai į Kražius ir Linkaučius. Medžiokalnyje jodinėdavę ir medžiodavę ponai. Iš čia ir kilęs medžiokalnio vardas, buvęs Kražių dvaro žvėrynas. Čia ilsėdavosi karalius Žygimantas Augustas, kunigaikščiai Kęsgailos, Radvilos, Chodkevičiai.

Dar tarpukario laikotarpiu Medžiokalnyje pradėta statyti kryžius, kurie kelis kartus buvo perstatyti. Dabar tebestovi nykstantys, pastatyti 1926, 1975 ir 1989 m.

Šiandien Medžiokalnis – pamėgta Kražių jaunimo susibūrimo vieta. Čia kasmet švenčiamos Joninės, deginami laužai, rengiami koncertai ir įvairūs kiti renginiai.

Adresas: Kražiai, Kelmės r.

 

 

MINDAUGO SKVERELIS

Šioje vietoje iki 2003 m. stovėjo Kražių kultūrnamio pastatas. 2003 m. pastatytas medinis koplytstulpis, skirtas Kražių 750 metų jubiliejui. 2013 m. centrinėje Mindaugo aikštėje pastatytas ir pašventintas paminklinis akmuo, skirtas Kražių miestelio 760 metų jubiliejui. 2018 m. čia pastatyta ir pašventinta meninė kompozicija – girnų laiptai, skirta Kražių miestelio 765 metų jubiliejui.

Adresas: Kražiai, Kelmės r.

 

 

KRAŽIŲ KAPINIŲ KOPLYČIA

Dabartinės Kražių parapijos kapinės yra miestelio senamiesčio pakraštyje. Kapinės yra dviejų dalių – senosios (aptvertos mūro-akmenų tvora) ir naujosios (aptvertos metaline tvora). Senųjų kapinių viduryje, aukščiausioje vietoje, stovi akmens ir mūro koplyčia. Klebonas V. Butavičius Kražių parapijos kapinėse mūrinę koplyčią su rūsiais, kurios statybą apžiūrėjęs dar pats vyskupas M. Valančius, pastatė 1857 m. Koplyčia yra stačiakampio plano, su pusapskrite absida, sienose tarp didelių akmenų pridėliota skaldytų akmenukų. Tai buvęs dvarininkų Šiukštų ir Pšeciševskių mauzoliejus. XX a. 4-9 deš. buvo neremontuojama, sunyko stogas, lubos bei medinės grindys, o didikų karstai buvo išplėšti ir išniekinti. Išliko tik balto marmuro plokštės su palaidotųjų pavardėmis. 1991 m. koplyčia remontuota iš suaukotų lėšų, K. Požėlos, P. Cvirkos ir Kražių kolūkių.

Adresas: Kražiai, Kelmės r.

 

 

 

KRAŽIŲ ŽYGIMANTO LIAUKSMINO GIMNAZIJA

Net 200 metų iki XIX a. vidurio iš Kražių į Žemaičius sklido mokslo šviesos spinduliai. Čia susiformavo ir klestėjo kultūros židinys ir švietimo centras. 1616 metais Kražiuose įsteigta jėzuitų kolegija – pirmoji Žemaičiuose aukštesnioji mokykla. Nuo anksčiau minėtų metų kolegijoje ėmė mokytojauti jėzuitai studentai. Poetiką ir sintaksę kolegijoje lotyniškai rašęs poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640), humanistas. Jis susižavėjo apylinkių gamta ir ją vaizdavo su meile, parašė ilgą panegiriką kolegijos fundatoriui J. K. Chodkevičiui. Paskui tobulinosi Romoje, grįžęs dėstė Vilniaus akademijoje. Nuo 1635 m. karaliaus pamokslininkas. Mirė ir palaidotas Varšuvoje. Kražių kolegijos dėstytoju yra buvęs teol. dr. Albertas Vijūkas-Kojelavičius (1609–1677), istorikas, vėliau Vilniaus akademijos profesorius ir rektorius. 1650 m. jis išleido savo parašytą dviejų dalių „Lietuvos istoriją“.

Kražiuose yra buvusi ir aukštoji teologijos bei filosofijos mokykla. Joje studijavo patys jėzuitai, bet gilino žinias ir norintieji aplinkiniai kunigai ar klierikai. Nors svarbiausių teologinių studijų centras buvo Vilniuje, Kražiuose žemaičiai galėjo baigti mokslus ir net gauti daktaro laipsnį. Kražiuose jis buvo suteiktas penkiems asmenims. Nuo XVII a. pradžios iki 1740 m. veikė ir kunigų seminarija (vėliau ji perkelta į Varnius). 1773–1817 m. Kražiuose veikė apygardinė mokykla. Tikybos pamokos buvo perkeltos į bažnyčią sekmadieniais, o vietoj jų įvestas dorovės mokslas, bet visi, net pasauliečiai mokytojai, kaip filos. dr. M. Vansevičius, dėvėjo kunigiškai. Apygardinės mokyklos laikais mokydavosi iki 500 mokinių. 1817 metais mokyklą iš karmelitų perėmė Vilniaus universitetas, Kražiuose atsirado pasaulietinė akademinė mokykla. Jos auklėtinis I. Bušinskis 1872 m. rašė: „Puiki tai buvo gimnazija, pasižymėjo rinktiniais mokytojais, gerai mokančiais dėstomą dalyką, drausmė ir tvarka joje buvo pavyzdinga. 1818–1819 m. veikė 6 klasės ir dirbo 8 mokytojai. Mokykla turėjo puikią biblioteką. 1819 m. ji taip apibūdinama: Lietuvoje tokios jokioje mokykloje nėra. Čia būta ir senų knygų: M. Daukšos „Postilė“ ( 1599 m.), K. Sirvydo „Punktai sakymų“ ( I d.,1629 m. ) ir kt. 1823 m. fondą sudarė 4397 tomai. Turėjo ir auksinių, sidabrinių, varinių bei geležinių medalių ir numizmatikos kolekciją. Smūgis Kražiams buvo 1840 m. mokyklos iškeldinimas į Kauną. Iškėlus gimnaziją į Kauną, Kražiai 75 metus neturėjo vidurinės mokyklos. Pagaliau 1919 m. buvo atidaryta aukštesnioji privati mokykla, jos direktoriumi tapo kun. Jurgis Galdikas. 1926 m. išėjo pirmoji abiturientų laida. Gimnazija gyvavo 16 m. ir išleido 9 abiturientų laidas. 1944 m. Kražiuose gimnaziją suorganizavo Adolfas Venslauskas ir įkurdino lig šiol tebestovinčiame Valiukonio name. Tačiau, artėjant frontui, mokykla ištuštėjo kaip ir nepradėjusi darbo. 1944 m. rudenį Kražiuose vokiečių nebeliko. Išsirūpintas leidimas steigti progimnaziją. Pirmoji pokaryje abiturientų laida išėjo 1949 m. Nuo 1950 m. Kražiuose veikė vidurinė mokykla. Joje mokėsi net pusseptinto šimto mokinių.

2006 m. Kražių vidurinė mokykla reorganizuota į Kražių gimnaziją.

 

 

KRAŽIŲ SENIŪNIJA

Kražių seniūnija įsikūrusi adresu: M. Valančiaus g. 59, Kražių mstl., Kelmės r.

 

 

ŽYDŲ HOLOKAUSTO VIETA

Kražių miestelio žydų žudynių vieta ir kapas, esanti prie Medžiokalnio papėdės. 1941-ųjų rugpjūčio mėn. pabaigoje šalia Medžiokalnio buvo nužudyti dauguma gete likusių žmonių  – po žudynių gete liko apie 80 žmonių, tačiau nenurodomas jų amžius. Istorikas St. Buchaveckas tai pavadinęs „Žydų vaikų išžudymu“. Šiandien ant paminklo išlikęs užrašas: „Šioje vietoje 1941.08.02 nacistai ir jų talkininkai nužudė 71 Kražių žydą“. Užrašas hebrajų kalba pažymi, kad buvo nužudyti 71 Kražių žydas: 6 vyrai ir moterys, 65 vaikai.

Adresas: Kražiai, Kelmės r.

 

 

 

ŽYDŲ SINAGOGOS (neišlikusios)

Medinių sinagogų kompleksas, kurį sudarė žieminė ir vasarinė sinagogos, Kražiuose.

Adresas: Kražiai, Kelmės r.

Buvusių žydų sinagogų 3D rekonstrukcija:

https://www.youtube.com/watch?v=HPx2Dr_-79k

 

 

 

DAUGIAU:

Lankytinos vietos Kražių seniūnijoje