Kražių žemė pirmą kartą paminėta Mindaugo dokumente 1253 m. kaip Crase. Kražių miestelis išsidėstęs abipus Kražantės upės, senoji miestelio dalis saugoma kaip urbanistikos kultūros vertybė. Kražių vienuolynai, bažnyčios jau nuo seniausių laikų turėjo ypatingą reikšmę ne tik Žemaitijos, bet ir visos Lietuvos kultūriniam bei dvasiniam gyvenimui.

XXI amžiaus Kražių istoriją kuria tradicija tapęs Kražių festivalis, stovyklos, kūrėjų rezidencijos, plenerai. Visą vasarą čia šurmuliuoja įvairūs menininkai – dainininkai, kompozitoriai, fotografai, dailininkai, meno mylėtojai bei kiti įdomūs žmonės. Kražių miestelis kaip magnetinė jėga traukia į save įdomias ir garsias asmenybes bei visus, prie savo šaknų sugrįžtančius kražiškius.

Kražiai – retas tokio dydžio Lietuvos miestelis, kuris turi ką branginti, dėl ko džiaugtis ir kuo didžiuotis. Miestelis išsiskiria turtinga savo gyvavimo istorija, kultūrinio gyvenimo aktyvumu ir išlikusiais kultūros paveldo objektais.

 

Kražių miestelyje kviečiame aplankyti:

 

Kražių kolegija

1. Kražių kolegija

XVII a. pr. į Kražius atvykus jėzuitams, M. K. Radvilos Našlaitėlio funduotame sklype, ant Radvilų pilies pamatų, buvo pradėtas statyti Kražių jėzuitų kolegijos 22 pastatų ansamblis (vienuolynas, kolegija, bažnyčia ir kt. pastatai). Iki šių dienų išliko tik pietinis ansamblio pastatas – reikšmingas XVI-XVII a. istorinis, architektūrinis paminklas, buvęs svarbiausiu Žemaitijos švietimo ir religinio gyvenimo centru. Restauruotame pastate 2008 m. įsikūrė daugiafunkcinis Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras.

Plačiau…

 

 

Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia

2. Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia

1639 m. Krizostomas Valadkevičius išpirktame žemės sklype pastatė vienuolyną moterims benediktinėms.  Dabar iš buvusio benediktinių vienuolyno ansamblio išlikusi tik mūrinė baroko stiliaus bažnyčia, statyta 1757 – 1763 m.,  šventoriaus tvora ir dešinėje šventoriaus pusėje stovinti Šv. Roko koplyčia. Benediktinių vienuolyno bažnyčios gynimas 1893 m., tapo žinomas pasaulyje ir pavadintas Kražių skerdynėmis.

Plačiau…

 

 

Vytauto kalnas

4. Vytauto kalnas

50 pakopų lauko riedulių laiptais užkopiame į Vytauto kalnelį, kur Didysis kunigaikštis Vytautas liepęs pastatyti vieną pirmųjų krikščioniškų šventyklų Žemaitijoje. Istorikai ir archeologai teigia, jog Vytauto kalno papėdėje buvusi sena gyvenvietė, gyvavusi čia dar prieš 4000 metų. Šiandien čia tebestovi tik 1852 m. iš griūvančios jėzuitų bažnyčios plytų statyta mūrinė varpinė.

Plačiau…

 

 

Medžiokalnis

5.1 Medžiokalnis

Medžiokalnis apipintas legendomis bei pasakojimais, pasiekusiais mūsų dienas. Menamas šventasis ąžuolas – iš po kurio šaknų tryškęs šventas vanduo, netoli jo kūrenosi šventoji ugnis ir stovėjusi deivės Medeinės statula. Dabar prie šio ąžuolo tebestovi nykstantys, 1926, 1975, 1989 metais statyti mediniai kryžiai bei 1999 m. pastatytas metalinis kryžius. Į šventojo ąžuolo kamieną įkeltas Nukryžiuotasis, o prie ąžuolinių kryžių keliami apžadų kryželiai. Šiandien Medžiokalnis – įvairių susibūrimų vieta.

Plačiau…

 

 

Mindaugo skverelis

6. Mindaugo skverelis

Šioje vietoje iki 2003 m. stovėjo Kražių kultūrnamio pastatas. 2003 m. pastatytas medinis koplytstulpis, skirtas Kražių 750 metų jubiliejui. 2013 m. centrinėje Mindaugo aikštėje pastatytas ir pašventintas paminklinis akmuo, skirtas Kražių miestelio 760 metų jubiliejui.

 

 

 

 

Kražių kapinių koplyčia

7. Kražių kapinių koplyčia

Dabartinės Kražių parapijos kapinės yra miestelio senamiesčio pakraštyje. Kapinės yra dviejų dalių – senosios (aptvertos mūro-akmenų tvora) ir naujosios (aptvertos metaline tvora). Senųjų kapinių viduryje, aukščiausioje vietoje, stovi akmens ir mūro koplyčia. Klebonas V. Butavičius Kražių parapijos kapinėse mūrinę koplyčią su rūsiais, kurios statybą apžiūrėjęs dar pats vyskupas M. Valančius, pastatė 1857 m. Koplyčia yra stačiakampio plano, su pusapskrite absida, sienose tarp didelių akmenų pridėliota skaldytų akmenukų. Tai buvęs dvarininkų Šiukštų ir Pšeciševskių mauzoliejus. XX a. 4-9 deš. buvo neremontuojama, sunyko stogas, lubos bei medinės grindys, o didikų karstai buvo išplėšti ir išniekinti. Išliko tik balto marmuro plokštės su palaidotųjų pavardėmis. 1991 m. koplyčia remontuota iš suaukotų lėšų, K. Požėlos, P. Cvirkos ir Kražių kolūkių.

 

 

Žydų holokausto vieta

8. Žydų holokausto vieta

Kražių miestelio žydų žudynių vieta ir kapas, esanti prie Medžiokalnio papėdės. 1941-ųjų rugpjūčio mėn. pabaigoje šalia Medžiokalnio buvo nužudyti dauguma gete likusių žmonių  – po žudynių gete liko apie 80 žmonių, tačiau nenurodomas jų amžius. Istorikas St. Buchaveckas tai pavadinęs „Žydų vaikų išžudymu“. Šiandien ant paminklo išlikęs užrašas: „Šioje vietoje 1941.08.02 nacistai ir jų talkininkai nužudė 71 Kražių žydą“. Užrašas hebrajų kalba pažymi, kad buvo nužudyti 71 Kražių žydas: 6 vyrai ir moterys, 65 vaikai.

 

 

DAUGIAU:

Lankytinos vietos Kražių seniūnijoje