Kražių žemė pirmą kartą paminėta Mindaugo dokumente 1253 m. kaip Crase. Kražių miestelis išsidėstęs abipus Kražantės upės, senoji miestelio dalis saugoma kaip urbanistikos kultūros vertybė. Kražių vienuolynai, bažnyčios jau nuo seniausių laikų turėjo ypatingą reikšmę ne tik Žemaitijos, bet ir visos Lietuvos kultūriniam bei dvasiniam gyvenimui.

XXI amžiaus Kražių istoriją kuria tradicija tapęs Kražių festivalis, stovyklos, kūrėjų rezidencijos, plenerai. Visą vasarą čia šurmuliuoja įvairūs menininkai – dainininkai, kompozitoriai, fotografai, dailininkai, meno mylėtojai bei kiti įdomūs žmonės. Kražių miestelis kaip magnetinė jėga traukia į save įdomias ir garsias asmenybes bei visus, prie savo šaknų sugrįžtančius kražiškius.

Kražiai – retas tokio dydžio Lietuvos miestelis, kuris turi ką branginti, dėl ko džiaugtis ir kuo didžiuotis. Miestelis išsiskiria turtinga savo gyvavimo istorija, kultūrinio gyvenimo aktyvumu ir išlikusiais kultūros paveldo objektais.

 

Kražių miestelyje kviečiame aplankyti:

 

KRAŽIŲ JĖZUITŲ KOLEGIJA

Kražių miestelio, išsidėsčiusio abipus Kražantės, senoji dalis saugoma kaip urbanistikos kultūros vertybė. Vienas istorinių paminklų čia – išlikęs barokinis buvusios jėzuitų kolegijos pastatas (XVII a. pradžia). Tai dalis kažkada Kražiuose buvusio didžiulio jėzuitų pastatų komplekso.

Vienuoliai jėzuitai Kražiuose įsikūrė 1608 m. 1614 m. Jonas Karolis Chodkevičius jiems užrašė 7 kaimus, o 1615 m. Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis dovanojo žemės sklypą su nebaigta statyti pilimi. Jėzuitai pilį pertvarkė ir 1616 m. įkūrė Kražių kolegiją, ilgainiui tapusią svarbiausiu Žemaitijos švietimo ir religinio gyvenimo centru. Maždaug 4 ha plote buvo pastatyti net 22 įvairios paskirties pastatai: vienuolyno-kolegijos pastatas (3 korpusai), bažnyčia, mokykla, ūkiniai pastatai, mūrinis malūnas, alaus darykla ir kt. Bažnyčia, kurios dabar išlikę tik pamatų akmenys, statyta 1621-1689 m. Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia buvo puošniausia to meto Žemaitijos šventovė – joje buvo 12 altorių, kuriuos puošė puikūs tapybos darbai, o centriniame altoriuje kabėjo Leonardo Da Vinči paveikslas.

1773 m. jėzuitams išsikėlus iš Kražių, pastatai buvo apleisti, pergyveno daug šeimininkų. Daugumą jų vienas iš savininkų – Raseinių maršalka A. Pšeciševskis – nugriovė, o pietinį korpusą išnuomojo gyventojams ir įstaigoms. Vėliau šis pastatas atiteko kitiems savininkams.

Restauruotame pastate 2008 m. įsikūrė daugiafunkcis Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras. 

Adresas: Kolegijos g. 5, Kražiai, Kelmės r.

Buvusio Kražių jėzuitų kolegijos komplekso 3D rekonstrukcija:

https://www.youtube.com/watch?v=gPJBkEDWJL4

 

KRAŽIŲ ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS NEKALTOJO PRASIDĖJIMO BAŽNYČIA

1639 m. Krizostomas Valadkevičius išpirktame žemės sklype, Kražiuose, pastatė vienuolyną moterims benediktinėms. Pasenus medinei bažnyčiai, 1757-1763 m. buvo pastatyta mūro bažnyčia. Ją suprojektavo Kražių jėzuitų kolegijos ir Vilniaus universiteto profesorius jėzuitas, matematikas, architektas Tomas Žebrauskas. Bažnyčiai buvo suteiktas Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo titulas.

Garsi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, šventovė į istoriją įėjo Kražių skerdynių įvykiais. 1891 m. Rusijos caras, siekdamas sumažinti katalikiškų vienuolynų ir bažnyčių skaičių, davė įsakymą uždaryti Kražių benediktinių vienuolyną ir bažnyčią, o seseris perkelti į Kauno to paties pavadinimo vienuolyną.  Carinė valdžia, uždariusi vienuolyną, planavo pastatus nugriauti, o vietoje jų įkurdinti Žemės ūkio mokyklą. Tikintieji dieną ir naktį saugojo bažnyčią, neleisdami jos uždaryti. 1893 m. lapkričio 23 d. vyko tikinčiųjų susirėmimas su caro kazokais vardan savo tikėjimo ir laisvės. Bažnyčia tuomet buvo uždaryta, bet nenugriauta. Tikintiesiems Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia grąžinta tik 1908 m. Dvejus metus parapijiečiai bažnyčią remontavo ir 1910 m. ji buvo iškilmingai konsekruota.

Dabar iš viso vienuolyno ansamblio išlikusi mūrinė bažnyčia, šventoriaus tvora ir dešinėje šventoriaus pusėje stovinti, XIX a. pirmoje pusėje pastatyta, Šv. Roko koplyčia. Čia kasmet, pirmą sekmadienį po Žolinių, vyksta seniausia ir giliausias tradicijas turinti Kražių parapijos šventė – Šv. Roko atlaidai.

Adresas: M. K. Sarbievijaus g. 38, Kražiai, Kelmės r.

 

VYTAUTO KALNAS

Vytauto kalnas įsiterpęs tarp Kražantės, Dausyno ežero ir  Medžiokalnio. Istorikai ir archeologai teigia, jog šio kalno papėdėje buvusi sena gyvenvietė, čia gyvavusi dar prieš 4000 metų. Daugelis įrodinėja, kad Vytauto kalnas buvęs labai patogus vietos gyventojams čia įkurti alką – pagonių kulto vietą, kurioje buvęs pastatytas aukuras, o jame kūrenosi šventoji ugnis.

Didysis kunigaikštis Vytautas liepęs Žemaičių seniūnui Mykolui Kęsgailai pastatyti čia vieną pirmųjų krikščioniškų šventyklų Žemaitijoje. Bažnyčia ant kražiškiams šventos vietos iškilo 1416 m., jai suteiktas Šv. Arkangelo Mykolo titulas. Kražių klebonais ir altaristomis buvo nemažai žymių asmenybių: Valerijonas Protasevičius, Petras Roizijus, Mikalojus Daukša, M. E. Geišas, Dominykas Mankauskas, kurio iniciatyva Kražiuose įkurdintos vienuolės mariavitės, ir kt.

Medinė šventovė buvo  net penkis kartus atstatoma, nes dažni gaisrai ją sunaikindavo. Tačiau po 1941 m. birželio 25-osios gaisro Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia atstatyta nebebuvo.

Šiandien čia tebestovi dar iš griūvančios jėzuitų bažnyčios plytų apie 1852 m. statyta mūrinė varpinė bei buvusios bažnyčios vietoje, kur dar likę pamatai, 1989 m. pastatytas ąžuolinis kryžius.

Adresas: Kražiai, Kelmės r.

Kražių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios 3D rekonstrukcija:

https://www.youtube.com/watch?v=SRBYniQtUpw

 

MEDŽIOKALNIS

Medžiokalnis – tai kalva, apaugusi lapuočių mišku, kuriame vyrauja ąžuolai. Medžiokalnio miškas – 900 m. ilgio ir 550 m. pločio, šlaitai statoki – iki 12 – 15 m. Medžiokalnio botaninis draustinis užima 79 ha plotą.   Čia auga 335 augalų rūšys, iš kurių 12 rūšių yra saugoma. Botaniniu draustiniu ši kalva buvo paskelbta nuo 1960 m.

Medžiokalnis apipintas legendomis bei pasakojimais, pasiekusiais mūsų dienas. Menamas šventasis ąžuolas – iš po kurio šaknų tryškęs šventas vanduo, netoli jo kūrenosi šventoji ugnis ir stovėjusi deivės Medeinės statula. Anot tautosakininko L. Jucevičiaus, rašiusio 1874 m., iš kalno ėję požemiai į Kražius ir Linkaučius. Medžiokalnyje jodinėdavę ir medžiodavę ponai. Iš čia ir kilęs medžiokalnio vardas, buvęs Kražių dvaro žvėrynas. Čia ilsėdavosi karalius Žygimantas Augustas, kunigaikščiai Kęsgailos, Radvilos, Chodkevičiai.

Dar tarpukario laikotarpiu Medžiokalnyje pradėta statyti kryžius, kurie kelis kartus buvo perstatyti. Dabar tebestovi nykstantys, pastatyti 1926, 1975 ir 1989 m.

Šiandien Medžiokalnis – pamėgta Kražių jaunimo susibūrimo vieta. Čia kasmet švenčiamos Joninės, deginami laužai, rengiami koncertai ir įvairūs kiti renginiai.

Adresas: Kražiai, Kelmės r.

 

MINDAUGO SKVERELIS

Šioje vietoje iki 2003 m. stovėjo Kražių kultūrnamio pastatas. 2003 m. pastatytas medinis koplytstulpis, skirtas Kražių 750 metų jubiliejui. 2013 m. centrinėje Mindaugo aikštėje pastatytas ir pašventintas paminklinis akmuo, skirtas Kražių miestelio 760 metų jubiliejui. 2018 m. čia pastatyta ir pašventinta meninė kompozicija – girnų laiptai, skirta Kražių miestelio 765 metų jubiliejui.

Adresas: Kražiai, Kelmės r.

 

KRAŽIŲ KAPINIŲ KOPLYČIA

Dabartinės Kražių parapijos kapinės yra miestelio senamiesčio pakraštyje. Kapinės yra dviejų dalių – senosios (aptvertos mūro-akmenų tvora) ir naujosios (aptvertos metaline tvora).

Senųjų kapinių viduryje, aukščiausioje vietoje, stovi akmens ir mūro koplyčia. Klebonas V. Butavičius Kražių parapijos kapinėse mūrinę koplyčią su rūsiais, kurios statybą apžiūrėjęs dar pats vyskupas M. Valančius, pastatė 1857 m. Koplyčia yra stačiakampio plano, su pusapskrite absida, sienose tarp didelių akmenų pridėliota skaldytų akmenukų. Tai buvęs dvarininkų Šiukštų ir Pšeciševskių mauzoliejus.

XX a. 4-9 deš. buvo neremontuojama, sunyko stogas, lubos bei medinės grindys, o didikų karstai buvo išplėšti ir išniekinti. Išliko tik balto marmuro plokštės su palaidotųjų pavardėmis. 1991 m. koplyčia remontuota iš suaukotų lėšų, K. Požėlos, P. Cvirkos ir Kražių kolūkių.

Adresas: Kražiai, Kelmės r.

 

ŽYDŲ HOLOKAUSTO VIETA

1941 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais vyko masinės Kražių žydų žudynės. Jos buvo surengtos dviejose vietose: Kuprės miške ir netoli Medžiokalnio.

1941 m. rugpjūčio mėn. nacistinės Vokietijos valdžios suorganizuotos egzekucijos metu čia, netoli Medžiokalnio, buvo nužudytas ir užkastas 71 Kražių žydų tautybės gyventojas (vyrai, moterys, vaikai).

Šiandien ant paminklo išlikęs užrašas: „Šioje vietoje 1941.08.02 nacistai ir jų talkininkai nužudė 71 Kražių žydą“. Užrašas hebrajų kalba pažymi, kad buvo nužudyti 71 Kražių žydas: 6 vyrai ir moterys, 65 vaikai. Istorikas St. Buchaveckas tai pavadinęs „Žydų vaikų išžudymu“.

Po 1941 m. žudynių iš Kražių valsčiaus žydų bendruomenės teliko apie 20 asmenų – jie slapstėsi Lietuvoje arba suspėjo laiku pasitraukti į SSRS gilumą.

Adresas: Kražiai, Kelmės r.

 

ŽYDŲ SINAGOGOS (neišlikusios)

Iki XX a. vidurio Kražiuose, kaip ir kituose Lietuvos miesteliuose, gyveno gausi žydų bendruomenė.

Iki 1941-ųjų metų Kražiuose žydų bendruomenė turėjo dvi sinagogas – žieminę ir vasarinę – bei kitų tautinių organizacijų.

1941 m. birželio 22 d. prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, nacių kariuomenė Kražius pasiekė ir užėmė birželio 25-ąją. Tuomet sovietų artilerija pradėjo miestelį apšaudyti ir padegė. Sudegė 90 proc. miestelio pastatų, iš  jų – medinė bažnyčia ant Vytauto kalno, mokykla, elektrinė, malūnas, tiltas, abi sinagogos.

Adresas: Kražiai, Kelmės r.

Buvusių žydų sinagogų 3D rekonstrukcija:

https://www.youtube.com/watch?v=HPx2Dr_-79k

 

DAUGIAU:

Lankytinos vietos Kražių seniūnijoje