Gegužės 6 dieną, 14.00 val. Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre atidaryta paroda „XX amžiaus lietuvių literatūros akcentai“. Galerijoje ji bus eksponuojama iki birželio 28 dienos.
Paroda „XX amžiaus lietuvių literatūros akcentai“ parengta Maironio lietuvių literatūros muziejaus Lietuvos Respublikos Kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis. Archyvinė medžiaga atrinkta iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus fondų. Eksponuojamos 218 fotografijų, rankraščių, spaudinių, dokumentų kopijos apie XX amžiaus lietuvių literatūrą.
Apie parodą…
1904 m. gegužės 7 d. panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, Lietuva įžengė į naują kultūrinės veiklos kelią. Per pirmąjį atgautos lietuviškos spaudos dešimtmetį pasirodė 427 originalios lietuviškos knygos. Vilniuje ir Kaune atsidarė pirmieji lietuviški knygynai, steigėsi pirmosios lietuviškos spaustuvės. Būrėsi lietuviškos kultūrinės draugijos, kurios ruošė koncertus ir vaidinimus. Kūrė rašytojų karta, brendusi spaudos draudimo metais: J. Mačiulis-Maironis, J. Tumas-Vaižgantas, V. Storosta-Vydūnas, G. Petkevičaitė-Bitė, Žemaitė, Lazdynų Pelėda, Šatrijos Ragana. 1912 metais Vilniuje išleistas pirmasis lietuvių literatūrinis žurnalas Vaivorykštė. Nepriklausomoje Lietuvoje literatūrinis gyvenimas telkėsi laikinojoje sostinėje – Kaune. 1920 metais įsikūrė Lietuvių meno kūrėjų draugija, suvienijusi apie 100 menininkų. Literatų sekcija, vadovaujama V. Krėvės, buvo gausiausia. 1922 metais, atidarius Kaune Lietuvos universitetą, literatūra buvo dėstoma dviejuose fakultetuose. Humanitarinių mokslų fakultete paskaitas skaitė V. Krėvė-Mickevičius, J. Tumas-Vaižgantas, J. A. Herbačiauskas, B. Sruoga, S. Kymantaitė-Čiurlionienė. Teologijos-filosofijos fakultete lietuvių ir visuotinę literatūrą dėstė Maironis ir V. Mykolaitis-Putinas. Lietuvą garsino kūrėjai, dirbę diplomatinį darbą svetur: J. Baltrušaitis Maskvoje, O. Milašius Paryžiuje, J. Savickis Kopenhagoje, I. Šeinius Stolholme.
Įvairi buvo to meto kultūrinė spauda. K. Binkis inicijavo avangardinio literatūros žurnalo Keturi vėjai (1924-1928) leidybą. 1930 m. J. Keliuotis, siekęs katalikiškos kultūros tradiciją derinti su modernizmu, išleido literatūros almanachą Granitas, 1931-1940 metais spausdino savaitinį iliustruotą kultūros žurnalą Naujoji Romuva. Pjūvis išsiskyrė J. Kossu-Aleksandravičiaus (J. Aisčio) ir A. Miškinio poezijos publikacijomis bei neoromantizmą įteisinančiais kritikos straipsniais. Trečio fronto autoriai K. Boruta, A. Venclova, P. Cvirka propagavo neorealizmą, eksperimentavo.
Spaudoje sėkmingai debiutavo ir knygas išleido S. Nėris, Bern. Brazdžionis, A. Vaičiulaitis, J. Grušas, I. Simonaitytė.
Maironio namuose įsikūrusi knygų leidimo bendrovė Sakalas, kuriai vadovavo A. Kniūkšta, 1924-1940 metais išspausdino apie 200 originalių autorių knygų.
1932-aisias buvo įkurta Lietuvių rašytojų draugija.
1940 metais, prasidėjus kelis dešimtmečius trukusiai okupacijai, vyko sparti Lietuvos kultūrinio gyvenimo sovietizacija. Dalis rašytojų prisitaikė prie pasikeitusių istorinių sąlygų, kiti – K. Inčiūra, P. Drevinis, A. Miškinis – buvo išvežti į Sibirą, kūrė kalėjimuose ir lageriuose. Jaunieji rašytojai B. Krivickas ir M. Indriliūnas tapo partizaninio pasipriešinimo dalyviais ir mirė miškuose, kovodami už tėvynės laisvę. Kauno ir Vilniaus universitetų studentas V. Mačernis, kurio poezija sklido po Lietuvą gausybe nuorašų, žuvo nuo atsitiktinio artilerijos sviedinio, traukdamasis į Vakarus. Ten karo pabaigoje išvyko du trečdaliai lietuvių rašytojų, t. y., apie 70 Rašytojų draugijos narių.
Vokietijos DP laikotarpis, gausus išleistomis knygomis, periodiniais leidiniais. Buvo atnaujinta Rašytojų draugijos veikla. 1946 metais Tiubingene įvyko pirmasis Rašytojų suvažiavimas, kurio metu įsteigta Lietuvių rašytojų tremtinių draugija. Jos pirmininku išrinktas poetas S. Santvaras. Draugija leido literatūros metraštį Tremties metai.
Vokietijoje susibūrė įvairūs lietuvių meno saviveiklos kolektyvai, chorai, dramos sambūriai, studijos.
Reikšmingas posūkis lietuvių poezijoje buvo penkių vienos generacijos poetų – K. Bradūno, H. Nagio, A. Nykos-Niliūno, J. Kėkšto, V. Mačernio – kūrybos rinktinės Žemė išleidimas 1951 metais Los Andžele. Ši antologija davė naują žemės poezijos ir žemininkų sąvoką. Žemininkų iniciatyva 1952-aisiais buvo pradėti leisti Literatūros lankai, vienintelis išeivijos žurnalas, skirtas tik literatūrai. Išeivijoje buvo išspausdintos H. Radausko, A. Škėmos, J. Kaupas, M. Katiliškio, B. Pūkelevičiūtės, Liūnės Sutemos, J. Meko, H. Nagio, A. Mackaus, K. Ostrausko A. Landsbergio ir kitų autorių knygos.
Svarbų vaidmenį lietuvių išeivijos kultūriniame gyvenime atliko Santvaro-Šviesos organizacija, kurios dėka gimė žurnalas Metmenys, laikraštis Akiračiai, A. Mackaus knygų leidimo fondas. Nuo 1992 metais Santvaros-Šviesos kasmetiniai suvažiavimai vyksta Lietuvoje.
Okupuotoje Lietuvoje socialinis ir psichologinis prisitaikymas prie sovietinės sistemos formavo to meto lietuvių kultūrą.
1962 metais E. Mieželaičio poezijos knyga Žmogus buvo pažymėta Lenino premija, išversta į 32 kalbas.
Šeštojo dešimtmečio literatūroje dominuojančią padėtį užėmė novelė, apysaka, romanas. Romanais, fiksuojančiais istorinio laiko situaciją, garsėjo M. Sluckis, A. Bieliauskas, J. Avyžius.
J. Grušas ir K. Saja, ieškodami gyvenimo tiesos, kūrė daugiaprasmę dramaturgiją, akcentuodami moralės problemas.
1965 metais Kaune buvo organizuotas pirmasis Poezijos pavasaris. Ši šventė gyva ir šiandieną. Lietuvos vardą garsina poetų Just. Marcinkevičiaus, A. Baltakio, A.Maldonio, S. Gedos, V. Bložės, J. Degutytės, J. Vaičiūnaitės kūryba. Populiari J. Apučio, B. Radzevičiaus, A. Ramono, R. Granausko, R. Šavelio, V. Juknaitės, J. Ivanauskaitės proza.
1906 metais išėjo pirmasis lietuviškas žurnalas vaikams Šaltinėlis. Leistos knygų serijos, gausi periodika. Vaikams rašė Bern. Brazdžionis, V. Tamulaitis, P. Cvirka, K. Kubilinskas, A. Matutis, A. Liobytė. Šiandieną mielai skaitoma M. Vainilaičio ir P. Palčinskaitės kūryba.
Maironio lietuvių literatūros muziejaus inf.