„Visur kalba, kad vėl veš žmones į Sibirą, nes atvaryti tušti vagonai stotyje… Auštant – beldimas į duris. Visus pažadino. Suvirto į vidų būrys aktyvistų rusų kareivių, stribų… Vėliau atvažiavo vokiškas sunkvežimis. Visus susodino ir nuvežė į geležinkelio stotį. Stotyje daug vagonų – seni, keturių ratų, iš vienos pusės langai užkalti, iš kitos – grotos. Visus suvarė į vidų. Įsitaisėm ant narų. Lauke laksto, šūkauja milicininkai. Kareiviai su kulkosvaidžiais. Bėgti nebandyk… Ir štai ešelonas pajudėjo. Žmonės verkia, dejuoja. Girdisi giesmės, maldos… Sudie, gimtine, kažin ar kada tave dar bepamatysiu…“
Panašiu peizažu galėtume nupiešti kiekvieno tremtinio kelionę į Sibirą. Trėmė kaip baisiausius nusikaltėlius. Jiems buvo visai nesvarbu, kad tau šeši, šešiolika ar devyniasdešimt metų, o gal tu užmegzta gyvybė motulės įsčiose? Visi jie buvo apšaukti didžiausiais tėvynės priešais. Nuo šių baisių įvykių prabėgo 73 metai. Daugeliui nebenusišypsojo saulė brangiojoje tėvynėje Lietuvoje…
Gedulo ir vilties diena Kražiuose paminėta birželio 16 dieną. Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje. Susirinkusieji išėjusiems amžinybėn meldė Viešpaties malonės, o gyviesiems – sveikatos, stiprybės ir Dievo palaimos. Po šv. Mišių, Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre vyko koncertas „Už ką neleidote Tėvynės mums mylėti?…“, kurio metu skambėjo sunkią tremtinio dalią menantys posmai ir kultūros centro meno mėgėjų kolektyvų dainos, giesmės. Iškeliavę Anapilin tremtiniai pagerbti tylos minute.Ne vieno tremtinio akis suvilgė ašaros prisiminus tą skaudžią, išgyventą lemtį.