Seku, seku pasaką…

Kategorija: Naujienos/skelbimai | 0
Kaip gera prisiminti tuos laikus, kai švelniai prigludus prie mamos ir pajutus 
jos rankų ir širdies šilumą išgirsdavai – „Apšerkšniję mūsų žiemos, balta, 
balta kur dairais, ilgas pasakas mažiemus 
seka pirkioj vakarais“ (S. Nėris)... 

Pasaka, tai stebuklų šalis, pasaulis, kuriame gyvena karaliai ir karalienės, slibinai ir burtininkai, velniai ir raganos… Čia akmenys, augalai ir gyvūnai geba kalbėti, čia iš numesto šepečio išauga miškas, maišelyje telpa kariuomenė, čia pildosi visos svajonės, čia visada nugali gėris ir teisingumas… Gaila, tačiau vis rečiau iš mažųjų bibliotekos lankytojų išgirstame, kad pasaką pasekė mama, močiutė ar vyresnysis brolis. Suaugę užsiėmę savo darbais, jaunimas mieliau laiką leidžia prie kompiuterio… O jūs pažvelkite, kaip suspindi mažos akutės, kai imi į rankas knygą ir sakai – „Prisėsk šalia, aš tau paskaitysiu pasaką. Pasaką – apie tave, mažą princesę“. Atrodo tiek nedaug tereikia…

Tęsiant gražią Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro bibliotekos tradiciją, vasario 25 dieną, Kražių gimnazijos pradinių klasių mokiniai pakviesti į garsinį skaitymą „Seku, seku pasaką“. „Ar vaikams reikia pasakų? Kuo pasakos vaikams yra patrauklios? Pirmiausia – sudėtingais užduotis atliekančiais personažais, į kuriuos vaikai nori lygiuotis. Stebuklinėse pasakose nubrėžiama tam tikra gyvenimo linija: žmogaus siekiai, jų įgyvendinimas ir galiausiai – laiminga pabaiga. Vaizdas ir veiksmas šiuose kūriniuose remiasi tam tikromis stereotipinėmis formomis: gėris visada nugali, o blogis yra nubaudžiamas. Vaikus traukia ir pasakų humoras, personažų veiksmų pakartojimai, kūrinių žaismingumas. Dabar, kaip ir anksčiau, pasakos moko daugelio dalykų. Patirti baimę ir išmokti ją įveikti, moko drąsos, pasitikėjimo savimi, žinojimo, kad už kiekvieną gerą ir blogą darbą turi būti atitinkamai atlyginta .Galų gale jos moko svajoti. Pasakos reikalingos, kad palaikytų vaiko ir tėvų ryšį. Visi pastebime, kad šiais aktyviais laikais tėvai vis mažiau dėmesio skiria savo vaikams. Tačiau vakarinis pasakos paskaitymas vaikui prieš miegą yra natūrali bendravimo priemonė.“ – teigia bibliotekos vedėja Renata Norvaišienė.

Susirinkę jaukioje bibliotekos žaislotekoje mažieji skaitytojai skaitė pasakas, dalijosi įspūdžiais iš perskaitytų knygelių. Vaikams perskaityta lietuvių liaudies pasaka „Jaučiukas“, parengtos  užduotėlės su paveikslėliais ir pasakų pavadinimais. Po garsinio skaitymo visi skubėjo pasiimti į namus po knygelę, kurią sakė skaitysią patys ar prašys tėvelių pagalbos. Smagu, kad šiomis garsinio skaitymo valandėlėmis puoselėjama meilė knygai ir polinkis skaityti.