Prieš 84-erius metus prasidėjo masiniai trėmimai iš Lietuvos į Sibirą. Tai – viena skaudžiausių mūsų tautos istorijos datų. Tūkstančiai nekaltų žmonių neteko namų, šeimų, gyvybių. Buvo nutraukti likimai, sužaloti gyvenimai, tačiau nepalaužta lietuvių dvasia. Tremtyje gimė viltis, kad Lietuva bus laisva. Ši viltis išsipildė.
Gedulo ir vilties dienos minėjimas Kražiuose prasidėjo Šv. Mišiomis Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje. Buvo meldžiamasi už visus tremtinius, už kančią, ištvermę ir už tai, kad jų auka neliktų pamiršta.
Po Šv. Mišių prisijungta prie visoje Lietuvoje vykstančios pilietinės istorinės atminties akcijos „Atminties neištremsi“, kurios esmė – garsiai ištarti vardus, kad jie niekada nebūtų pamiršti. Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos mokiniai skaitė tremtinių ir politinių kalinių, iš Kražių miestelio ir jo apylinkių, vardus, pavardes bei likimus. Buvo perskaityti 336 vardai. Tai ne tik skaičiai, tai tikri žmonės, bendruomenės nariai, kaimynai, artimieji. Jų vardai skambėjo kaip gyva atmintis, kaip pagarba, kaip tylus „ačiū“.
Susirinkusieji buvo pakviesti prie paminklo tremtiniams, ten uždegtos žvakės. Jos tapo šviesos, pagarbos ir vilties ženklu, liudijimu, kad prisimename, vertiname ir nepamirštame. „Pagarbai ir prisiminimams nereikia daug žodžių – kartais pakanka žvakės liepsnos, kuri kalba apie tai, ką jaučiame širdyje“, – sakyta renginio metu.
Birželio 14-ąją, 11 val. 59 min. priminta prisijungti prie dar vienos Lietuvoje vykstančios pilietinės akcijos „Tylos minutė“. Likus minutei iki vidurdienio raginama sustoti, nutildyti kasdienybės šurmulį ir tyloje pagerbti tuos, kurie kentėjo už mūsų laisvę. Dalyvaukime. Prisijunkime. Atminkime.
