Kražių skerdynės

Kategorija: Galerija, Naujienos/skelbimai | 0

 

„Kražių skerdynės, tai vienas iš baisiausių etapų mūsų atbundančios tautos kryžiaus kelyje“.

( Kazys Binkis)

 

Kelmės rajone esantis Kražių miestelis šiandien nedaug kuo skiriasi nuo daugybės kitų tokių pačių Lietuvos miestelių. Tačiau kiekvienas sutiktas miestelio gyventojas pasakys, kad didžiuojasi esąs kražiškis. Ir iš tiesų, šiandien gal ir primiršti, Kražiai yra garsūs savo istorine praeitimi. Šių metų lapkričio mėn. 22 dieną sueina lygiai 120 metų nuo Kražių skerdynių, kur lietuviai parodė didelį heroizmą, gindami savo bažnyčią ir savo tikėjimą.

Kražių skerdynės – 1893 m. Rusijos imperijos susidorojimas su Kražių parapijos tikinčiaisiais, pasipriešinusiais valdžiai, gyventojų katalikų susirėmimas su Rusijos caro kazokais.

Iš istorijos…

Kaip žino kiekvienas, 19 a. pabaigoje Lietuva priklausė carinei Rusijai. O valdžia nutarė tvarką padaryti. Nutarė kartą rusai, kad atėjo metas panaikinti Kražiuose veikusį vienuolyną, bažnyčią ir net kapines. 1893 m. birželio 22 d. caras Aleksandras III, išleido įsakymą uždaryti ir nugriauti Kražių benediktinių bažnyčią ir vienuolyną, o jų medžiagas panaudoti žemės ūkio mokyklai Kražiuose įkurti.

Atsimenu, kad Kražių bažnyčia buvo labai graži ir puošni. Prie jos stovėjo seselių benediktinių vienuolynas. (…) seselės gavę žinią, kad valdžia jas norinti iškelti į Kauną. Ta žinia seseles labai sujaudino, nes jos numanė, kad jeigu Kražiuose jų nebus, tai nebus nė bažnyčios. Seselės prašė valdžios, kad jas paliktų čia baigti savo amžių, bet prašymai nieko nepadėjo, ir jos visos buvo išvežtos į Kauną. Žmonės pradėjo kalbėti, kad rusai atims ir  bažnyčią(iš to meto įvykių dalyvės atsiminimų).

Tačiau užsispyrę žemaičiai nutarė nepaklusti net ir galingajam Rusijos carui. Tam, kad bažnyčia nebūtų prievarta uždaryta, žmonės dieną naktį joje budėjo, net ir valdžiai paklusniems kunigams neleisdami nieko išnešti iš bažnyčios, keletą kartų kreipėsi su prašymais į administracines įstaigas, Vilniaus generalgubernatorių, carą (vien jiems parašė 8 prašymus), kitų šalių valdovus, vyskupus, arkivyskupą, kad bažnyčios neuždarytų. Tačiau, lapkričio 21 d. vadovauti bažnyčios uždarymui į Kražius atvyko Kauno gubernatorius Nikolajus Klingenbergas, 70 policininkų ir žandarų. Gubernatorių tikintieji sutiko su caro ir carienės portretais, prašė bažnyčios uždarymą atidėti. N. Klingenbergas įsakė policininkams išvaryti iš bažnyčios žmones, kurių ten buvo apie 400. Kražiškiai pasipriešino ir policininkus nugalėjo. Lapkričio 22 dienos rytą iš Varnių atvykusios Rusijos imperijos kariuomenės Dono kazokų 3-ojo pulko trys šimtinės įveikė tikinčiųjų pasipriešinimą ir išvadavo bažnyčios palėpėje užsibarikadavusį gubernatorių. Jo įsakymu 16 žmonių buvo nuplakta, kazokams leista siaubti miestelį ir gretimus kaimus. Dėl kazokų smurto žuvo ir nuo žaizdų mirė 9 žmonės, 54 – sužeisti, 330 žmonių tardyta, 71 suimtas. Teisme žemaičius gynė 5 žymūs Rusijos advokatai, kurie įrodė, kad N. Klingenbergo veiksmai buvo neteisėti ir kražiečiai nekalti. Vis dėlto 1894 m. spalio mėn. teismas 35 žmones nuteisė, iš jų keturis 10 metų katorgai. Dėl kilusio didelio visuomenės pasipiktinimo – įvykį ir teismą aprašė liberalioji Rusijos spauda – caras Nikolajus II katorgą pakeitė kalėjimu, kitas bausmes panaikino. Po skerdynių bažnyčia stovėjo apleista. 1908 m. grąžinta parapijiečiams, kurie 2 metus bažnyčią remontavo. 1910 m. bažnyčia konsekruota (pašventinta) ir veikia iki šių dienų.

Kražių skerdynės sukėlė pasaulyje didelį pasipiktinimą Rusijos imperijos administracijos vykdoma tautinės priespaudos, kitatikių nepakantumo politika. Vakarų Europos ir JAV spaudoje buvo paskelbta ją smerkiančių straipsnių, įvyko mitingų ir demonstracijų, carui buvo nusiųsta protestų. Kražių skerdynės sustiprino Lietuvos gyventojų anticarines nuotaikas, žadino užsienio šalyse gyvenančių lietuvių tautinę savimonę.

Renginių, skirtų Kražių skerdynių 120 – osioms metinėms paminėti,  programa:

Lapkričio 13 dieną, 18.00 val. Vilniaus teatre „Lėlė“ bus rodomas Kelmės Mažojo teatro spektaklis „Kražių skerdynės“ (Arklių g. 5, Vilnius).

Lapkričio 20 dieną, 9.00 val. Spaudos konferencija Lietuvos Respublikos Seime (Gedimino pr. 53, Vilnius).

Lapkričio 24 dieną:

12.30 val. Šv. Mišios Kražių parapijos bažnyčioje.

14.00 val. Minėjimas-koncertas Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre (Kolegijos g. 5, Kražiai).

Lapkričio 24 d. (sekmadienį),  Lietuvos pašto Kražių skyriuje, nuo 12.00 iki 15.00 valandos, visi norintys galės įsigyti pagamintą proginį pašto voką su specialiu tos dienos spaudu.

Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre įsikūrusiame muziejuje yra įrengta Kražių skerdynių ekspozicija, kurioje eksponuojamos skerdynių nuotraukos, atsiminimai, nuteistųjų bei žuvusiųjų sąrašai ir kita tuos kraupius laikus menanti medžiaga. Ekspoziciją galima aplankyti darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 val.