Ežio namas

Kategorija: Galerija, Naujienos/skelbimai | 0

Šaltą sausio 25 – osios rytą, į Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centrą sugužėjo Kražių gimnazijos pradinių klasių mokiniai ir jų auklėtojos. Čia buvo minimos poeto, rašytojo Martyno Vainilaičio 80 – osios gimimo metinės. Garsinio skaitymo metu mažiesiems pristatyta autoriaus kūryba, trečios klasės mokinės deklamavo poeto eilėraštukus.

„Ežio namas“ – tai viena gražiausių rašytojo eiliuotų pasakėlių. Ją skaitė ir kartu vaidino Kražių gimnazijos pradinių klasių mokiniai. Ežio vaidmenį atliko – Lukas Žolpis , ežienės – Rugilė Jurgilaitė, ežiukų – Neda Urbonaitė ir Ema Vaitiekutė, vilko – Meida Gečaitė, kiškio – Reda Radavičiutė, bebro – Vaidas Žiauberis, meškos – Kajus Žibutis. Pasakoriai – Ugnė Garbenytė ir Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro bibliotekos vedėja Jurgita Gelumbickienė. Ši pasakėlė ne tik graži, bet ir pamokanti. Paskaitę pasaką visi kartu aptarėme ko ji moko; kad reikia klausyti tėvelių, neliesti ir nežaisti su degtukais, padėti draugui nelaimėje. Kupini geros nuotaikos mažieji garsinio skaitymo dalyviai išskubėjo girgždančio sniego takučiu…

Apie autorių

   Poetą Martyną Vainilaitį galėtume vadinti Literatūrinės pasakos „karaliumi“. Pastaraisiais metais išleistos jo knygos „Kaulo bobos apžavai“, „Karaliaus žentas“ byloja, kad literatūrinės pasakos poetui davė tarsi naują atgimimą. Nenuostabu, kad ir šiandien tos knygos yra labai populiarios ir skaitomos.

Šiandien mūsų vaikų poezijoje eiliuotų pasakų bene daugiausia yra parašytų poeto Martyno Vainilaičio. Jo pasakos ilgos, sudėtingų siužetų. Tokios yra „Skruzdėlytė po kanopa“ (1994), Ežiukai Devyžiukai (2000), „Pelėdos giesmė“ (2001), „Sidabrinė kultuvėlė“ (2002), „Karaliaus žentas“ (2003) ir kt. Vien rinkinyje „Kaulo bobos apžavai“ (1999) jų yra net penkios.

Martyno Vainilaičio pasakos – saviti kūriniai. Net pats autorius negali tiksliai pasakyti, kas davė pradžią, kibirkštėlę ar pirmąjį fragmentą pasakai. Gal gyvenimas Ežio dvare? O gal strazdanotas berniukas, kuris ateina vaizduotėje pas jį, atsisėda ant kėdės ir liepia rašyti. O gal, pirmiausia, pasakos, sektos vaikystėje?

Visi poeto pasakų ir eilėraštukų personažai vadinami maloniniais vardais: senelė, broliukas, laiškutis. Jaudina gerumas, nuoširdumas bei meilė gamtai ir žmogui

Vainilaitis kūrė patiems mažiausiems ir mokyklinio amžiaus vaikams. Poetas neslepia, kad daug dainų ir pasakų išmoko iš tėvo, bet savo vidumi buvo artimesnis „jautraširdei motulei“.