Kražiai – miestelis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio Kelmė-Varniai, 16 km į vakarus nuo Kelmės. Urbanistikos paminklas. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-86026).

Istorija

Kražių žemė pirmąkart minima 1253 m. kaip Crase, gyvenvietė – 1385 m., Kražių pilis apie 1394 m., Kražių valsčius apie 1410 m. 1416 m. čia pastatyta pirmoji Kražių bažnyčia, sudegusi po 60 metų. Nuo 1480 m. Kražiai vadinami miesteliu, yra 1529–1567 m. neprivilegijuotų Lietuvos miestų sąrašuose. XVI a.viduryje įsteigta pradžios mokykla. Nuo XV a. pradžios iki 1556 m. Kražius valdė Kęsgailos, po 1559 m. atiteko Radviloms. Mikalojus Radvila Juodasis 1565m. pastatydino mūrinę pilį. Nuo 1566 m. pavieto centras, iki XVI a. pabaigos Kražiuose rinkdavosi Žemaičių bajorų seimeliai. Nuo 1570 m. veikė kunigų seminarija, 1740 m. iškelta į Varnius.

XVII a. pradžioje Kražiai tapo kontrreformacijos židiniu; 1607 m. įsikūrė jėzuitų, 1639 m. – benediktinių vienuolynai. 1757–1763 m. pastatyta bažnyčia, dėl kurios 1893 m. įvyko Kražių skerdynės. 1758 m. įkurtas marijavičių vienuolynas.

1614 m. įsteigta jėzuitų Kražių kolegija – pagrindinis Žemaitijos ugdymo ir švietimo centras. Kražių kolegijos biblioteka, įsteigta 1608 m. jėzuitų misijoje, buvo viena didžiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bibliotekų. XVII a. – XVIII a. veikė Kražių mokyklos teatras; pastatyta apie 30 vaidinimų. XVIII a. pabaigoje Kražių mokykloje mokėsi keli šimtai mokinių. 1817 m. kolegiją perėmė Vilniaus universitetas ir ją perorganizavo į pirmąją pasaulietinę gimnaziją Lietuvoje.1823 m. gimnazijoje veikė anticarinė moksleivių organizacija „Juodieji broliai“. 1844 m. gimnaziją perkėlus į Kauną ir patys Kražiai neteko buvusios reikšmės.

XVII a. viduryje ir XVIII a. pradžioje Kražiai nukentėjo per karus. 1667 m. Kražių paviete buvo 249 bajorų dūmai. 1765 m. buvo 64 smuklės, 1790 m. – 160 sodybų. 1780 m. Kražiai gavo dviejų turgų ir trijų prekymečių privilegiją. 1780 m., 1807 m., 1845 m. ir 1847 m. miestelis degė.

1779 m. Kražiuose vyko Žemaitijos žydų suvažiavimas. 1863 m. Kražių vikaras Vladislovas Dembskis organizavo sukilėlius apylinkėse, Kražių bažnyčioje skaitė sukilėlių manifestą, ragino dėtis prie sukilėlių, nepaklusti Rusijos imperijos valdžiai. Draudžiamąją lietuvių kalba spaudą apylinkėse platino V. Čižauskas ir kiti knygnešiai.

1893 m. caras įsakė uždaryti Kražių benediktinių vienuolyną. Gyventojai pasipriešino net atvykusiam Kauno gubernatoriui N. Klingenbergui. Kražių bažnyčiosšventoriuje įvyko vietinių gyventojų katalikų susirėmimas su Rusijos caro kazokais iš Varnių, pasibaigęs 9 tikinčiųjų mirtimi, 54 sužeidimais, ir 150 žmonių įkalinimu. Visgi vietiniai žmonės laimėjo kovą prieš bažnyčios uždarymą, o Kražių skerdynių įvykis atkreipė pasaulio dėmesį į Lietuvą ir sušvelnino Rusijoscaro antikatalikišką politiką, kartu žadindamas ir lietuvišką tautinę savimonę. Dar ir dabar sakoma, kad bažnyčioje išlikęs suolas, menantis kraupius skerdynių įvykius – esą prie jo kazokai buvo pririšę arklius, kai įjojo bažnyčion.

1803–1950 m. Kražiai buvo valsčiaus, vėliau – apylinkės centras, Kražių kolūkio centrinė gyvenvietė. 1937 m. atidaryta biblioteka. 1941 m. liepos-rugsėjo mėn. Kuprės miške ir Pamedžiokalnio kaime vokiečių okupacinės administracijos nurodymu sušaudyta apie 350 Kražių gyventojų žydų. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Birutės rinktinės partizanai. 1944 m. atkurta Kražių vidurinė mokykla, nuo 2006 m. Kražių gimnazija.

1993 m. kovo 4 d. patvirtintas Kražių herbas.

2005 m. Vilniaus universitetas su Kražių jėzuitų kolegija pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu ši vidurinė mokykla tapo VU gimnazija. Šio svarbaus įvykio priežastimi tapo kasmetinės Ad Fontes vasaros stovyklos, suvedusios dvi seniausias Lietuvos jėzuitų kolegijas: Vilniaus (1579 m.) ir Kražių (1613 m.).