Kražių seniūnija užima beveik 24 tūkst. ha teritoriją, priskaičiuojama 154 kaimai, 3 miesteliai, gyvena apie 2750 gyventojų. Seniūnijoje veikia M. K. Sarbievijaus kultūros centras, ambulatorija, 2 medicinos punktai, 3 bažnyčios, 3 civilinės kapinės, gimnazija su pradinio ugdymo skyriumi, pagrindinė mokykla, keletas individualių įmonių ir akcinių bendrovių.

Kražių seniūnijos ribose yra respublikinės reikšmės gamtos paminklų: Didysis, Spunčio, Šventragių ir Greitiškės ąžuolai bei Medžiokalnio, Paginskių ir Girgždutės draustiniai. Apylinkė miškinga, ją puošia Pašilės, Brukų, Kalnyčios miškai. Gražus Karklėnų ežeras, Vėjinės tvenkinys, yra ir mažesnių ežerėlių. Per Kražių seniūniją vingiuoja Kražantė, Ančios, Akmenos ir kitos upės.

Kražių seniūnija išsiskiria ne tik savo istorija, bet ir kultūros paveldo objektų gausa.

 

Kviečiame pasižvalgyti po Kražių seniūniją:

 

Senosios žydų kapinės

9. Senosios Kražių žydų kapinės

 

 

2,5 ha plote, netoli Kražių miestelio, Kražių žydų bendruomenė turėjusi savąsias kapines.

Kražių sen., Kelmės r.

 

 

 

 

Linkaučių koplyčia

11. Linkaučių koplyčia

 

Linkaučių koplyčia – įdomus Lietuvos renesanso mūrinės architektūros paminklas, iškilęs XVII a. antroje pusėje. Išliko beveik nepakitusi iki mūsų dienų. Prie koplyčios buvo aptvertas nemažas šventorius, kuriame laidoti žmonės. Linkaučių savininkai ir jų giminės laidojosi koplyčios rūsyje.

 

Linkaučių k., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

 

Pašilės bažnyčia

12. Pašilės bažnyčia

Pašilės miestelyje stovi medinė 1883 m. statyta Šv. Jurgio bažnyčia. Šalia jos – XIX a. suręsta varpinė, kurioje dar XX a. 8 deš. buvo trys varpai (vienas lietas 1620 m., kiti du – 1795 m.). Apie ankstyvąjį Pašilės bažnyčios istorijos etapą žinių beveik neturima. Iki mūsų dienų išlikusi Pašilės bažnyčia yra lotyniškojo kryžiaus plano, su dviem koplyčiomis. Virš paprastų formų pagrindinio fasado iškilęs neaukštas bokštelis su ornamentuotu kryžiumi. Nuo XIX a. Pašilės bažnyčios šventorių puošia vienatarpsnė į viršų siaurėjanti varpinė ir nesudėtingų formų koplytsulpis. Bažnyčioje išsaugota XVIII a. antr. p. – XX a. pirm. p. dailės paminklų, kurie atspindi čia puoselėtas maldingumo formas, fundatorių ir vietos menininkų grožio sampratą.

Pašilė, Kražių sen., Kelmės r.

 

Karklėnų bažnyčia

14. Karklėnų bažnyčia

Karklėnų miestelio architektūrinis akcentas – medinės Šv. Baltramiejaus bažnyčios ir šalia stovinčios dvitarpsnės varpinės ansamblis, apjuostas sumūrytų akmenų tvora. Dabartinė 1871 m. statyta bažnyčia – jau trečioji Karklėnuose. Karklėnų bažnyčios architektūra apibūdinama kaip pabrėžtinai liaudiško klasicizmo formų – kryžiaus plano, vienanavė salinė bažnyčia. Interjero puošybos elementai liudija ilgą ir turtingą maldos namų istoriją, kadangi čia esama XVIII – XX a. pirm. p. bažnytinės dailės paminklų.

Karklėnai, Kražių sen., Kelmės r.

 

 

Galinių piliakalnis

 

Galinių piliakalnis (Papušys, Pilikė) įrengtas atskiroje kalvoje, juosiamoje šlapių pievų. Aikštelė apvali, apie 20 m ilgio ir 18 m pločio, šlaitai vidutinio statumo, 8 – 9 m aukščio. Šiaurinėje aikštelės dalyje yra apie 16 m ilgio ir 1 m aukščio pylimas. Į pietryčius nuo piliakalnio, papėdėje, už pelkėtos pievos, 1 ha plote buvo papėdės gyvenvietė, kurios kultūriniame sluoksnyje rasta grublėtos keramikos. Tokios keramikos taip pat rasta Papilių piliakalnyje (Pakražančio sen.), Paklibakių gyvenvietėje – matyt, pastaroji gyvenvietė, buvo vienalaikė su netoliese esančiu kapinynu. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs eglėmis ir krūmais.

Galinių k., Kražių sen. Kelmės r.

 

Paspąstis

Piliakalnis (Sponstis, Maldokalnis) įrengtas apylinkėse dominuojančioje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga R – V kryptimi, 25×20 m dydžio. Šlaitai vidutinio statumo, 15 m aukščio. 1999 m. B. Dakanis ištyrė bendrą 11 m2 piliakalnio plotą. Aikštelėje aptiktas židinys su brūkšniuota ir lygia keramika, molio tinko gabalėliais. 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje tyrinėjimų metu buvo rastas akmeninis kirvis. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia. Piliakalnis apaugęs lapuočiais, didesnė aikštelės dalis ir PR šlaitas dirvonuoja.

Paspąsčio kaime (Karklėnų apyl.) yra dvi kalvos – Spąstis ir Spąsčiukas, apie kurias pasakojama daug padavimų. Dominuojanti apylinkėje Spąsčio kalva yra vadinama Maldokalniu. Kalvos, matyt, buvo apeiginės pagoniško kulto vietos.

Paspąsčio k., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

Bukantiškės piliakalnis

 

Kultūrinę vertę turintis Kelmės rajono piliakalnis. Dar vadinamas Piltine.

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. V ir Š šlaitai žemesni ir nuolaidesni. Šlaitai vidutinio statumo, 12 m aukščio. Aikštelėje buvo rasta anglių, puodų šukių, įvairių geležinių dirbinėlių. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pirmąja puse. Piliakalnis labia apardytas arimų, trianguliacijos bokšto. Dabar apaugęs lapuočiais.

Bukantiškės k., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

 

Šilgalio piliakalnis

 

Šilgalio piliakalnis (Pilikė) įrengtas Ringio dešiniajame krante esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga ŠR – PV kryptimi, 23×15 m dydžio. Šlaitai vidutinio statumo, 6 – 7 m aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkst. Apaugęs lapuočiais.

Karyznų k., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

 

 

Karklėnalių piliakalnis

 

Dar vadinamas Biržkalniu. Gana masyvi, pailga Š – P kryptimi atskira kalva, juosiama bevardžio upelio, kuris dabar yra patvenktas ir virtęs tvenkiniu. Piliakalnio aikštelė apie 22 m ilgio ir 15 m pločio, šlaitai gana status, iki 14 m aukščio. Datuojamas I tūkst. Kalva apaugusi lapuočių mišku.

Karklėnalių k., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

 

 

Paalksnių archeologijos paminklai

Paalksnių archeologijos paminklai yra Paalksnių kaimo pietiniame gale, valstybiniame miške ir prie vietos gyventojų sodybos. Paalksniuose yra senojo geležies amžiaus pilkapynas (vietos gyventojų vadinamas “milžinkapiais”), vėlyvojo geležies amžiaus kapinynas (jame yra griautinių ir degintinių kapų), krikščioniškojo laikotarpio senkapis.

Paalksnių k., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

Brukų, Brukalių kapinynas

Brukų, Brukalių kapinynas buvo įrengtas nedidelėje Ančios slėnyje esančioje pakilumoje. Vėliau kapinyno rytinėje dalyje buvo įrengtos kaimo kapinės (kapinių vietoje išsiskiria apie 13×13 m dydžio apkastas pakilimas). Datuojamas I tūkst. antr. p. – II tūkst. pr.

Brukų k., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

Paminklai partizanams

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Akmuo su „Dievo pėda“

13. Dievo pėdos akmuo

 

Pašilės akmuo su “Dievo pėda”. Tai mitologinis akmuo su pėdą primenančiu įdubimu, dar vadinamas Pono Dievo Grabu. Akmuo stūkso Pašilės miške. Saugomas archeologijos paminklas.

Pašilės k., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

 

 

Oreliškės akmuo

10. Oreliškės akmuo

 

Respublikinės reikšmės dydžiu išsiskiriantis gamtos paminklas.

Oreliškės k., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

 

 

 

Kražių pušis

15. Kražių pušis

 

Šimtametė Kražių pušis, vietinių gyventojų dar vadinama Tetervinų pušimi. Aukštame pušies kamiene kabo Rūpintojėlis.

Kražiai, Kelmės r,

 

 

 

 

 

 

 

 

Greitiškės ąžuolas

Greitiškės ąžuolas

 

Greitiškė – buvęs kaimas Kražių pašonėje, iš kurio dabar nebelikę nė kiemo. 1939 m. jame buvo tik 2 ūkiai su 22 gyventojais. Išlikęs čia, 0,5 km į pietus nuo Kražių miestelio, stūkso tik vienas gamtos paminklas – Greitiškės ąžuolas.

Išnykusiam Greitiškės kaimui nemarų paminklą pastatė lenkas jėzuitas Hiacintas Antanas Gonsovskis, apdainavęs šį Žemaitijos kaimelį kaip gražiausią ir ramiausią vietą atokvėpiui nuo darbų ir minčių sumaišties, išaukštinęs ten buvusį statinį kaip puikiausią vilą, niekuo nenusileidžiančią garsiausių Antikos turtuolių ar XVI a. Italijos humanistų rūmams.

Greitiškės km., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

 

 

Katežeris

Katežeris

 

Už 0,8 km į šiaurę nuo Medžiokalnio telkšo padavimuose su juo siejamas Katežeris.

Kražiai, Kelmės r.