Kražių seniūnija užima beveik 24 tūkst. ha teritoriją, priskaičiuojama 154 kaimai, 3 miesteliai, gyvena apie 2750 gyventojų. Seniūnijoje veikia M. K. Sarbievijaus kultūros centras, ambulatorija, 2 medicinos punktai, 3 bažnyčios, 3 civilinės kapinės, gimnazija su pradinio ugdymo skyriumi, pagrindinė mokykla, keletas individualių įmonių ir akcinių bendrovių.

Kražių seniūnijos ribose yra respublikinės reikšmės gamtos paminklų: Didysis, Spunčio, Šventragių ir Greitiškės ąžuolai bei Medžiokalnio, Paginskių ir Girgždutės draustiniai. Apylinkė miškinga, ją puošia Pašilės, Brukų, Kalnyčios miškai. Gražus Karklėnų ežeras, Vėjinės tvenkinys, yra ir mažesnių ežerėlių. Per Kražių seniūniją vingiuoja Kražantė, Ančios, Akmenos ir kitos upės.

Kražių seniūnija išsiskiria ne tik savo istorija, bet ir kultūros paveldo objektų gausa.

 

Kviečiame pasižvalgyti po Kražių seniūniją:

 

 

VĖJINĖS TVENKINYS

Šalia Kražių yra vieta, kur miestelio gyventojai ir svečiai gali praleisti savo laisvalaikį prie vandens telkinio. Čia sutvarkytas paplūdimys, įrengta pavėsinė.

Vėjinės tvenkinio plotas – 18,16 ha, gylis – 18 m. Tvenkinys ribojasi su Kražių miesteliu, dalis tvenkinio yra Vaitkiškių kaime, kita dalis ribojasi su Gerletiškės kaimu.

Vaitkiškių k., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

SENOSIOS ŽYDŲ KAPINĖS

2,5 ha plote, netoli Kražių miestelio, Kražių žydų bendruomenė turėjusi savąsias kapines.

Vaitkiškių k., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

LINKAUČIŲ KOPLYČIA

Linkaučių koplyčia – įdomus Lietuvos renesanso mūrinės architektūros paminklas, iškilęs XVII a. antroje pusėje. Išliko beveik nepakitusi iki mūsų dienų. Prie koplyčios buvo aptvertas nemažas šventorius, kuriame laidoti žmonės. Linkaučių savininkai ir jų giminės laidojosi koplyčios rūsyje.

Linkaučių k., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

PAŠILĖS BAŽNYČIA

Pašilės miestelyje stovi medinė 1883 m. statyta Šv. Jurgio bažnyčia. Šalia jos – XIX a. suręsta varpinė, kurioje dar XX a. 8 deš. buvo trys varpai (vienas lietas 1620 m., kiti du – 1795 m.). Apie ankstyvąjį Pašilės bažnyčios istorijos etapą žinių beveik neturima. Iki mūsų dienų išlikusi Pašilės bažnyčia yra lotyniškojo kryžiaus plano, su dviem koplyčiomis. Virš paprastų formų pagrindinio fasado iškilęs neaukštas bokštelis su ornamentuotu kryžiumi. Nuo XIX a. Pašilės bažnyčios šventorių puošia vienatarpsnė į viršų siaurėjanti varpinė ir nesudėtingų formų koplytsulpis. Bažnyčioje išsaugota XVIII a. antr. p. – XX a. pirm. p. dailės paminklų, kurie atspindi čia puoselėtas maldingumo formas, fundatorių ir vietos menininkų grožio sampratą.

Pašilė, Kražių sen., Kelmės r.

 

 

KARKLĖNŲ BAŽNYČIA

Karklėnų miestelio architektūrinis akcentas – medinės Šv. Baltramiejaus bažnyčios ir šalia stovinčios dvitarpsnės varpinės ansamblis, apjuostas sumūrytų akmenų tvora. Dabartinė 1871 m. statyta bažnyčia – jau trečioji Karklėnuose. Karklėnų bažnyčios architektūra apibūdinama kaip pabrėžtinai liaudiško klasicizmo formų – kryžiaus plano, vienanavė salinė bažnyčia. Interjero puošybos elementai liudija ilgą ir turtingą maldos namų istoriją, kadangi čia esama XVIII – XX a. pirm. p. bažnytinės dailės paminklų.

Karklėnai, Kražių sen., Kelmės r.

 

 

KARKLĖNŲ DVARAS

Minima, jog 1499 m. Karklėnų dvaras priklausė Šemetoms. Seniausių karklėniškių teigimu, nuo neatmenamų laikų dvare veikęs bravoras (spirito varykla), nešęs didelį pelną dvarininkui.

Gal giminystės ryšiais, gal kitu būdu, po Šemetų Karklėnų dvarą valdė lenkų didikai Žukai. Po 1863 m. sukilimo J. Žuko likimas nežinomas.

Vėliau Karklėnų dvaras pateko į ruso Romano Puzirauskio rankas. R. Puzirauskiui 1888 m. mirus, dvarą (981 ha) paveldėjo jo dukra Sofija. Prieš žemės reformą didžiąją dalį dvaro S. Puzirauskaitė išpardavinėjo ūkininkams. Dalis Karklėnų miestelio žemės per reformą buvo paimta į valstybės fondą – dvarininkei palikta 80 ha. Po Antrojo pasaulinio karo S. Puzirauskaitė pabėgo iš dvaro ir nebegrįžo. Dvare gyveno jos buvę tarnai ir kumečiai. Dvaras be šeimininkės per keletą metų virto griuvėsiais.

1957 m. ant dvaro pamatų išaugo mūrinis namas, panašus į buvusį dvarą. Į jį perkėlė Karklėnų vidurinę mokyklą. Didėjant mokinių skaičiui, prie jo pristatė priestatą. Vienintelis tuomet iš Karklėnų dvaro statinių išlikęs pastatas buvo akmeninis svirnas.

1999 m. vidurinė mokykla pertvarkyta į pagrindinę mokyklą. 2020 m. mokykla uždaryta.

Mokyklos g. 9, Karklėnai, Kražių sen., Kelmės r.

 

 

GALINIŲ PILIAKALNIS

Galinių piliakalnis (Papušys, Pilikė) įrengtas atskiroje kalvoje, juosiamoje šlapių pievų. Aikštelė apvali, apie 20 m ilgio ir 18 m pločio, šlaitai vidutinio statumo, 8 – 9 m aukščio. Šiaurinėje aikštelės dalyje yra apie 16 m ilgio ir 1 m aukščio pylimas. Į pietryčius nuo piliakalnio, papėdėje, už pelkėtos pievos, 1 ha plote buvo papėdės gyvenvietė, kurios kultūriniame sluoksnyje rasta grublėtos keramikos. Tokios keramikos taip pat rasta Papilių piliakalnyje (Pakražančio sen.), Paklibakių gyvenvietėje – matyt, pastaroji gyvenvietė, buvo vienalaikė su netoliese esančiu kapinynu. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs eglėmis ir krūmais.

Galinių k., Kražių sen. Kelmės r.

 

 

PASPĄSTIS

Piliakalnis (Sponstis, Maldokalnis) įrengtas apylinkėse dominuojančioje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga R – V kryptimi, 25×20 m dydžio. Šlaitai vidutinio statumo, 15 m aukščio. 1999 m. B. Dakanis ištyrė bendrą 11 m2 piliakalnio plotą. Aikštelėje aptiktas židinys su brūkšniuota ir lygia keramika, molio tinko gabalėliais. 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje tyrinėjimų metu buvo rastas akmeninis kirvis. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia. Piliakalnis apaugęs lapuočiais, didesnė aikštelės dalis ir PR šlaitas dirvonuoja.

Paspąsčio kaime (Karklėnų apyl.) yra dvi kalvos – Spąstis ir Spąsčiukas, apie kurias pasakojama daug padavimų. Dominuojanti apylinkėje Spąsčio kalva yra vadinama Maldokalniu. Kalvos, matyt, buvo apeiginės pagoniško kulto vietos.

Paspąsčio k., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

BUKANTIŠKĖS PILIAKALNIS

Kultūrinę vertę turintis Kelmės rajono piliakalnis. Dar vadinamas Piltine.

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. V ir Š šlaitai žemesni ir nuolaidesni. Šlaitai vidutinio statumo, 12 m aukščio. Aikštelėje buvo rasta anglių, puodų šukių, įvairių geležinių dirbinėlių. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pirmąja puse. Piliakalnis labia apardytas arimų, trianguliacijos bokšto. Dabar apaugęs lapuočiais.

Bukantiškės k., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

ŠILGALIO PILIAKALNIS

Šilgalio piliakalnis (Pilikė) įrengtas Ringio dešiniajame krante esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga ŠR – PV kryptimi, 23×15 m dydžio. Šlaitai vidutinio statumo, 6 – 7 m aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkst. Apaugęs lapuočiais.

Karyznų k., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

KARKLĖNALIŲ PILIAKALNIS

Dar vadinamas Biržkalniu. Gana masyvi, pailga Š – P kryptimi atskira kalva, juosiama bevardžio upelio, kuris dabar yra patvenktas ir virtęs tvenkiniu. Piliakalnio aikštelė apie 22 m ilgio ir 15 m pločio, šlaitai gana status, iki 14 m aukščio. Datuojamas I tūkst. Kalva apaugusi lapuočių mišku.

Karklėnalių k., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

PAALKSNIŲ LAIDOJIMO PAMINKLAI

Paalksnių archeologijos paminklai yra Paalksnių kaimo pietiniame gale, valstybiniame miške ir prie vietos gyventojų sodybos. Paalksniuose yra senojo geležies amžiaus pilkapynas (vietos gyventojų vadinamas “milžinkapiais”), vėlyvojo geležies amžiaus kapinynas (jame yra griautinių ir degintinių kapų), krikščioniškojo laikotarpio senkapis.

Paalksnių pilkapynas datuojamas I-III a. Pilkapyne suskaičiuotas 21 pilkapis (skaičiuota 1993 m., prieš pradedant pilkapyno tyrinėjimus). Vėliau 13 pilkapių ištirta. Dabar išlikę 8 neištirti pilkapiai. Pilkapiai yra 6-9 m skersmens, 0,5-1 m aukščio.

Paalksnių kapinynas yra į rytus nuo pilkapyno, gerokai apardytas ariant lauką, statant įvairius pastatus, įrengiant krikščioniškojo laikotarpio kapinaites. Datuojamas VIII-XVI a.

Krikščioniškojo laikotarpio kapai, rasti Paalksniuose, datuojami XV-XVI a. Šios kaimo kapinaitės buvo įrengtos buvusio vėlyvojo geležies amžiaus kapinyno dalyje.

Paalksnių paminklai tyrinėti 1993-1999 m. Vilniaus universiteto archeologinės ekspedicijos (vadovas – prof. M. Michelbertas).

Paalksnių k., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

 

BRUKŲ/BRUKALIŲ KAPINYNAS

Brukų, Brukalių kapinynas buvo įrengtas nedidelėje Ančios slėnyje esančioje pakilumoje. Vėliau kapinyno rytinėje dalyje buvo įrengtos kaimo kapinės (kapinių vietoje išsiskiria apie 13×13 m dydžio apkastas pakilimas). Datuojamas I tūkst. antr. p. – II tūkst. pr.

Brukų k., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

 

GEDMINIŲ KAIMO SENOSIOS KAPINĖS

Gedminių kaimo gyventojų senosios kapinės datuojamos XIX a. – XX a. pirm. p. Kapinės įrengtos kalvelėje, neaptvertos, auga medžiai, krūmai, stovi aukštas medinis kryžius, kitas medinis kryžius nuvirtęs. Čia buvęs senkapis.

Radiškės k., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

PAGIŲ KAIMO SENOSIOS KAPINĖS

Pagių kaimo gyventojų senosios kapinės datuojamos XIX a. – XX a. pirm. p. Dar vadinamos Kapiukais. Kapinės įrengtos kalvoje, neaptvertos, auga medžiai, krūmai, išlikę du betono apvadai. Čia buvęs senkapis.

Pagių k., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

 

DAUKINTIŠKĖS KAIMO SENOSIOS KAPINĖS

Daukintiškės kaimo gyventojų senosios kapinės įrengtos kalvelės, apaugusios lapuočiais ir spygliuočiais medžiais ir krūmais, viršuje. Apleistos. Ant lauko akmens įtvirtintas metalinis kaltinis kryžius su metaline Nukryžiuotojo skulptūrėle.

Daukintiškės k., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

BURČIŠKĖS KAIMO SENOSIOS KAPINĖS

Burčiškės kaimo gyventojų senosios kapinės įrengtos kalvoje, teritorijos paviršius apaugęs lapuočiais medžiais ir krūmais. Ant lauko akmens įtvirtintas metalinis kaltinis kryžius.

Syderiškių k., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

 

PUPĖNŲ KAIMO SENOSIOS KAPINĖS

Dar vadinamos Koplyčkalniu, kitaip Gojuku.

Pupėnų k., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

 

KARYZNŲ KAIMO SENOSIOS KAPINĖS

Karyznų kaimo gyventojų senosios kapinės datuojamos XIX a. – XX a. pirm. p. Dar vadinamos Kapiukais. Kapinės įrengtos kalvelėje, neaptvertos, apaugusios medžiais, krūmais, teritorijoje nuvirtęs sutrūnijęs medinis kryžius.

Karyznų k., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

 

PAMINKLAI PARTIZANAMS

Kražių seniūnijoje yra partizanų atminimui pastatytų kryžių.

 

 

AKMUO SU „DIEVO PĖDA“

Pašilės akmuo su “Dievo pėda”. Tai mitologinis akmuo su pėdą primenančiu įdubimu, dar vadinamas Pono Dievo Grabu. Akmuo stūkso Pašilės miške. Saugomas archeologijos paminklas.

Pašilės k., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

ORELIŠKĖS AKMUO

6 km nuo Kražių buvęs Oreliškės kaimas.

Netoli kaimo stūkso akmuo, kuris yra dydžiu išsiskiriantis respublikinės reikšmės gamtos paminklas.

Oreliškės k., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

KRAŽIŲ PUŠIS

Šimtametė Kražių pušis, vietinių gyventojų dar vadinama Tetervinų pušimi. Aukštame pušies kamiene kabo Rūpintojėlis.

Kražiai, Kelmės r,

 

 

GREITIŠKĖS ĄŽUOLAS

Greitiškė – buvęs kaimas Kražių pašonėje, iš kurio dabar nebelikę nė kiemo. 1939 m. jame buvo tik 2 ūkiai su 22 gyventojais. Išlikęs čia, 0,5 km į pietus nuo Kražių miestelio, stūkso tik vienas gamtos paminklas – Greitiškės ąžuolas.

Išnykusiam Greitiškės kaimui nemarų paminklą pastatė lenkas jėzuitas Hiacintas Antanas Gonsovskis, apdainavęs šį Žemaitijos kaimelį kaip gražiausią ir ramiausią vietą atokvėpiui nuo darbų ir minčių sumaišties, išaukštinęs ten buvusį statinį kaip puikiausią vilą, niekuo nenusileidžiančią garsiausių Antikos turtuolių ar XVI a. Italijos humanistų rūmams.

Greitiškės km., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

ŠVENTRAGIŲ ĄŽUOLAS

Šventragių kaimo pietinėje pusėje, laukuose auga senas paprastasis ąžuolas. Šventragių ąžuolas saugomas valstybės nuo 1968 m. kaip gamtos paveldo objektas. Medžio aukštis – 19,5 m, apimtis 1,3 m aukštyje – 4,9 m.

Aplink miškuose yra ir daugiau senų ąžuolų.

Šventragių k., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

 

ŠVENTRAGIŲ ALKVIETĖ

Šventragių kaimas yra 5 km į šiaurės vakarus nuo Kražių, netoli Ančios upės ištakų. Kaimą supa senas ąžuolynas – Šventragių miškas. Kaimo pietuose, laukuose auga saugomas Šventragių ąžuolas. Kaime aptikta alkvietė.

Šventragių k., Kražių sen., Kelmės r.

 

 

KATEŽERIS

Apie 3 km į šiaurės rytus nuo Kražių, už 0,8 km į šiaurę nuo Medžiokalnio, Kaupų miške telkšo padavimuose su juo siejamas Katežeris.

Visi krantai žemi, pelkėti, ištisai apaugę medžiais. Rytuose išteka upelis link Dausino ežero pelkės (Kražantės baseinas).

Kražiai, Kelmės r.