„…Šventuoju ligonių patepimu ir kunigų malda visa Bažnyčia paveda ligonius kenčiančiam ir pašlovintam Viešpačiui, kad juos sustiprintų ir gelbėtų; dar ir paragina juos savo noru jungtis su Kristaus kančia bei mirtimi ir tuo įnešti savo dalį Dievo tautos gerovei“.

Ligonių patepimo sakramentas teikiamas sunkiai sergantiems ligonims. Jeigu ligonis, gaves patepimą pasveiksta, gali vėl gauti šį sakramentą, iš naujo sunkiai susirgęs. Tinka priimti Ligonių patepimą ir prieš sunkią operacija, arba jėgoms silpstant.

Ligonių patepimo sakramentą gali teikti vien tik kunigai ir vyskupai; sakramento apeigose jie vartoja vyskupo, o jaigu reikia, ir paties teikėjo pašventintą aliejų patepant ligonio kaktą ir delnus, palydint sakramentą teikiančio kunigo malda, kuria prašoma ypatingos šio sakramento malonės.

Ligonių partpimo sakramento ypatingos malonės vaisiai yra:

  • ligonio suvienijimas su Kristaus kančia jo paties ir visos Bažnyčios labui;
  • paguoda, ramybė ir drąsa krikščioniškai iškęsti ligos ar senatvės kentėjimus;
  • nuodėmių atleidimas, jei ligonis jo negalėjo gauti Atgailos sakramentu;
  • sveikatos atgavimas, jeigu tai naudinga sielos išganymui;
  • parengimas pereiti į amžinąjį gyvenimą.

(Pagal Katalikų Bažnyčios Katekizmą)