Krikšto sakramentas

Krikštas yra viso krikščioniškojo gyvenimo pamatas, prieangis į gyvenimą Šventojoje Dvasioje. Krikštu pakrikštytasis įjungiamas į Bažnyčią, tampa jos nariu ir gauna teisę naudotis kitais sakramentais.Krikščionybėje krikštas yra pirmasis iš septynių sakramentų ir simbolizuoja nuodėmių atleidimą ir susiliejimą su Kristumi, taip priimant krikščioniškąjį tikėjimą. Krikštą priima kiekvienas krikščionis, kad atsikratytų gimtosios nuodėmės. Krikštas yra tikėjimo sakramentas, nes kiekvienas tikintysis gali tikėti tik drauge su Bažnyčia.

Krikšto sakramento prasmę ir malonę atskleidžia jo šventimo apeigos, kurių metu atliekami ritualai ir naudojami simbolinę reikšmę turintys daiktai.

KRIKŠTO SIMBOLIAI:

Kryžiaus ženklas – reiškia Švč. Trejybės bei mirusio ir prisikėlusio Kristaus išpažinimą. Šiuo ženklu apeigų pradžioje pažymima krikštijamojo kakta, įvedant jį į Bažnyčios tikinčiųjų šeimą.

Vanduo – Krikšto vanduo pašventinamas malda. Tai žmogaus gyvybės ir kūno apsivalymo simbolis, nuplaunantis gimtąją nuodėmę bei prikeliantis naujam gyvenimui su Dievu.

Aliejus (sustiprinimas) – Katechumenų aliejumi krikštijamojo krūtinė patepama apeigų pradžioje. Šis aliejus yra nuvalymo, sustiprinimo, išvadavimo iš nuodėmės ženklas. Krizmos aliejumi yra patepama kakta ką tik pakrikštytajam.

Baltas drabužis – simbolizuoja Dievo malonę. Tai tyrumo, skaistumo, šventumo ženklas.

Krikšto žvakė (Kristaus šviesa) – primena prisikėlusį Kristų.

*Krikšto metu duodamas vardas. Rekomenduojama duoti krikščioniškus vardus, kad krikštijamasis turėtų šventąjį globėją ir pavyzdį.

*Krikšto sakramentą teigia vyskupas, kunigas arba diakonas.

*Krikštatėviais kviestini praktikuojantys krikščionys. Krikštatėviai – tai vaiko tėvai tikėjime ir krikščioniško gyvenimo liudininkai. Jų pareiga yra vaiką globoti ir dvasiškai auklėti, padėti žengti krikščioniškojo gyvenimo keliu.

*Krikštą priimti gali kiekvienas dar nepakrikštytas žmogus (kūdikio vardu šį norą pareiškia tie, kurie įsipareigoja jį auklėti krikščioniškai).